Arkties ledo dangos mažėjimas pastaraisiais dešimtmečiais yra dėmesio centre ir byloja apie globalinį atšilimą. Ištirpusio ledo kiekis bei pastovūs ledynų atsiskyrimai tapo ekologiniu barometru, pagal kurį aplinkosaugininkai apskaičiuoja, kaip greitai mūsų planeta šyla.
Vis dėlto, ištyrę nuosėdines uolienas Disraelio fiordo dugne netoli Kanados, tyrėjai nustatė, kad didžiulis ledo skilimas prieš 1400 metų galėjo prisidėti prie arkties ledo sumažėjimo praeityje. Tai reiškia, kad ledo sluoksnis praeityje galėjo tirpti ir skilti ne vieną kartą.
Atskilę ledynai dažniausiai yra nunešami į jūrą, tačiau esant žemam jūros lygiui jie lieka plūduriuoti prie kranto. Tokie netoli kranto plūduriuojantys ledo luitai atrodo kaip rifai, kurie veikia kaip užtvankos bei blokuoja vandens tėkmę iš fiordų. Dėl sustabdyto vandens tekėjimo fiorduose susikaupė nuosėdos, pagal kurias tyrėjai atkūrė visą Arkties ledyno istoriją.
Nustatyta, kad Arkties ledo prieš 1400 metų skilo bei taip prisidėjo prie bendro ledo sluoksnio mažėjimo. Sumažėjęs ledo sluoksnis atsistatė tik prieš 800 metų, o nuo praėjusio amžiaus jis vėl pradėjo mažėti bei mažėja iki šių dienų.
Šiuo metu ledo sluoksnis yra šiek tiek mažesnis nei ankstesniojo jo mažėjimo periodu, tačiau dėl to, kad tirpimas vis dar tęsiasi, gali būti, kad šis ledo mažėjimas bus pats didžiausias visoje Žemės istorijoje.
