Ant seno viduramžius menančio pergamento mokslininkai aptiko dar vieną senovinį tekstą, kuris anksčiau liko nepastebėtas. Ir šis tekstas pasirodė esąs gerokai senesnis, praneša portalas "Mokslasplius.lt"
Viduramžių maldyno, specialistams žinomo „Archimedo palimpsesto“ pavadinimu, puslapiuose jau anksčiau buvo atrasta Archimedo (287–212 m. pr. Kr.) ir senovės Graikijos oratoriaus Hipereido veikalų nuotrupų. O šiuolaikinės technologijos mokslininkams padėjo aptikti dar vieną tekstą – Aristotelio komentarą. Šis apie 384–322 m. pr. Kr. gyvenęs mąstytojas buvo vienas iš Vakarų pasaulėžiūros formuotojų, parašė iki šiol nemirtingus veikalus „Apie sielą“, „Poetika“, „Metafizika“ ir kt.
Ant rastojo palimpsesto (tai išskutamas, nuplaunamas, nugruntuojamas senas kūrinys, ant kurio rašomas ar tapomas naujas tekstas) buvo rašęs XIII a. raštininkas Jonas Mironas. Užuot naudojęs naują pergamentą, jis paėmė penkis senų, jau naudotų, pergamentų lapus. Kadangi viduramžiais labai trūko pergamentų, tarp raštininkų buvo plačiai paplitusi praktika naudoti pergamentų „makulatūrą“.
Archimedo veikalo nuotrupos ant šio palimpsesto buvo aptiktos 1906 m., o 2002 m. rastas ir Hipereido veikalo fragmentas. Tai vienintelis mokslininkams žinomas šio Atėnų oratoriaus, gyvenusio apie 390–322 m. pr. Kr., rankraštis.
Hipereido tekstą pavyko surasti Latvijos mokslininkei Natalijai Černeckajai, dirbančiai Rygoje. Ji, naudodamasi moderniausiomis technologijomis, perskaitė ištrintą Hipereido tekstą, kuriame oratorius kalbėjo apie graikų ir persų mūšį prie Salamino (480 m. pr. Kr.), taip pat apie mūšį prie Cherono, vykusį tarp makedoniečių ir Atėnų kovotojų (338 m. pr. Kr.).
Ištrintus tekstus ant pergamentų padeda aptikti specialus fotografavimas. Mokslininkai fotografuoja tą patį senovinį rankraštį įvairiuose bangų dažnio ruožuose ir taip „pamato“ amžiams išnykusius senovinius tekstus.
Nuotraukose: „Archimedo palimpsesto“ puslapiai.
