Mini vaizdo kameros apjungia geriausias telefonų ir vaizdo kamerų savybes. Tai mažyčiai įrenginiai, sugebantys įrašyti pakankamai geros kokybės vaizdus. Gamintojos siūlo daugybę kišeninių kamerų modelių. Šiame teste sužinosime, kuris iš jų geriausias.
Lyginant su prieš kelerius metus gamintais modeliais, vaizdo kameros pasidarė gerokai mažesnės. Tačiau net ir tokį įrenginį tampyti savo rankinėje nėra labai patogu. To daryti ir nereikia. Juk kokybiškus vaizdus galėsime nufilmuoti su kišenine kamera, kuri savo išvaizda ir dydžiu primena mobilųjį telefoną. Nežiūrint mažų matmenų, tokių aparatų galimybės yra išties įspūdingos. Jie sugeba filmuoti aukštos raiškos 1920×1080 vaizdą, be to, kišeninių kamerų valdymas labai paprastas ir patogus. Kitas mažylių privalumas – nedidelė kaina. Šiame teste „Computer Bild Lietuva“ iš bandė net septynis, nuo 407 iki 614 litų kainuojančius įrenginius.
Kokios būna mini kameros?
Mažyliai gerokai skiriasi nuo savo didžiųjų broliukų:
● Dydžiu. Miniatiūrinė vaizdo kamera nesunkiai telpa kišenėje. Įrašytas vaizdas saugomas vidinėje atmintyje arba atminties kortelėje. Tai leidžia gerokai sumažinti įrenginio matmenis. Deja, mažinant aparatus inžinieriams tenka paaukoti ir didelį objektyvą, nuo kurio didžia dalimi priklauso įamžinamo vaizdo kokybė.
● Kaina. Kišeninės vaizdo kameros kainuoja nuo 300 iki 800 litų, t.y. gerokai mažiau nei daugelis įprasto dydžio vaizdo kamerų, už kurias vidutiniškai tenka pakloti apie 1200 litų.
● Valdymas. Ant tokių įrenginių rasime vos kelis mygtukus. Jais galėsime pradėti ir užbaigti vaizdo įrašą, pasižiūrėti nufilmuotus vaizdelius bei keisti kameros nustatymus.
● Galimybės. Norėdami nufilmuoti vaizdą, tiesiog spustelime mygtuką – įrenginys viską daro už mus: parenka ryškumo ir apšvietimo nustatymus.
● Programos. Dauguma kišeninių įrenginių įrašo filmuotą medžiagą MPEG-4 formato versija, kurios nesupranta įprastos filmų kūrimo programos. Todėl kartu su kamera gausime specialių įrankį. Kai kuriose vaizdo kamerose programa būna įrašyta į vidinę aparato atmintį, todėl ją galima naudoti bet kuriame kompiuteryje; tereikia įrenginį prie „dėžės“ prijungti USB laidu ir keliais pelės spragtelėjimais įdiegti programą. Įdomu, kad kai kurioms kameroms netgi nereikia atskiro laido. Jos turi USB kištuką, kuris pasislepia įrenginio korpuse. Filmuotą medžiagą galima be papildomo apdorojimo įkelti į internetą. Tai daroma tiesiai iš vaizdo kameros programos.
Kišeninių kamerų trūkumai
● Pagaminimo kokybė. Kišeninės vaizdo kameros dažniausiai gaminamos iš plastiko. Jo dėka įrenginys pasidaro labai lengvas, tačiau dėl to nukenčia patvarumas. Mažas svoris taip pat ne visada teigiamai atsiliepia vaizdo įrašų kokybei. Mat filmavimo metu ranka labiau dreba nei laikydama masyvesnius įrenginius.
● Vaizdo priartinimas. Įprastos vaizdo kameros vaizdą priartina optiniu būdu, nepablogindamos jo kokybės. Deja, mažose kamerose optiniam „zūmui“ dažniausiai nebelieka vietos. Juo galėjo pasigirti vienintelis „Computer Bild Lietuva“ testuotas įrenginys „Sony MHS-CM5“. Be to, kišeninių kamerų „akis“ mato vaizdą gana siauru kampu. Šią problemą pajusime gana dažnai. Pvz., kai norėsime į kadrą sutalpinti didesnę žmonių grupę – teks gerokai paėjėti atgal, kol pavyks tai padaryti.
● Vaizdo stabilizatorius. Filmavimo metu kamerą laikome rankoje. Kiekvienas jos virpesys yra gerai matomas televizoriaus ar monitoriaus ekrane ir ilgainiui ima erzinti. Didesniuose įrenginiuose ši problema sprendžiama virpesius užglaistančių optinių stabilizatorių pagalba. Mini kamerose jie pakeisti elektroninėmis stabilizavimo sistemomis. Pastarosios veikia ne taip gerai kaip optinės.
● Objektyvas. Nuo jo didžia dalimi priklauso vaizdo kokybė. Deja, dideliam ir kokybiškam objektyvui įrenginiuose paprasčiausiai nėra vietos. Todėl kišeninių vaizdo kamerų filmavimo kokybė, geriausiu atveju, prilygsta naujajam „iPhone 4“. Tačiau ji gerokai atsilieka nuo įprasto dydžio įrenginių.
● Reguliavimo galimybės. Daugeliu atvejų kišeninės vaizdo kameros nustatymus parenka automatiškai ir užtikrina patenkinamą vaizdo kokybę. Deja, sudėtingesnėse situacijose, pvz., filmuojant prieblandoje ar itin ryškioje saulės šviesoje, automatika ne visada veikia sklandžiai. Galimybės pakoreguoti jos klaidas paprasčiausiai nėra.
Išvados
Kišeninės vaizdo kameros vis dar nusileidžia filmavimo kokybe standartiniams įrenginiams. Jas verta rinktis tiems, kas nori turėti lengvą įrenginį, leidžiantį pradėti filmavimą vienu mygtuko spustelėjimu. Vilioja ir gerokai mažesnė šių įrenginių kaina. Vis dėlto tolesnis mažylių likimas nėra aiškus. Mat kai kurie brangiausi telefonai jau sugeba įamžinti panašios kokybės vaizdą ir kišenėje užima lygiai tiek pat vietos.
Ką sugeba sumanieji telefonai, kišeninės ir įprastos vaizdo kameros?
Ką tokio moka didelės vaizdo kameros, ko nesugeba mažytės? Ar geriausi sumanieji telefonai gali sulygti su jomis filmuojamo vaizdo kokybe? Ieškodamas atsakymo į šiuos klausimus, „Computer Bild Lietuva“ palygino tris įrenginius: šio testo nugalėtoją „Sony MHS-CM5“, standartinio dydžio vaizdo kamerą „Panasonic HDC-HS60EG bei naujausią „Apple“ kūrinį – sumanųjį telefoną „iPhone 4“. Lentelė rodo, kad įprastos vaizdo kameros vis dar gali pasiūlyti geriausią vaizdo kokybę. Tuo tarpu kišeninių įrenginių ir sumaniųjų telefonų įrašų kokybė skiriasi labai nežymiai. Be to, „Panasonic“ siūlo daugiausiai vietos vaizdo įrašams, tuo tarpu kišeninės kameros savininkui teks papildomai apsirūpinti SD atminties kortele. Tuo tarpu „Sony“ ir „Apple“ gauna papildomų taškų už įrenginių dydį ir svorį. Tačiau ir standartinė vaizdo kamera nėra itin sunki – ji sveria vos 370 gramų. Kainos atžvilgiu konkurentams nosis nušluosto kišeninės vaizdo kameros.
Testo rezultatų santrauka
Vaizdo kokybė
Testo nugalėtoja „Sony MHS-CM5“ paliko konkurentes už nugaros. Ja nufilmuoti vaizdai pasižymi geriausiu detalumu ir tiksliausiai atkuriamomis spalvomis. Be to, ši kamera geriausiai veikia prasto apšvietimo sąlygomis. Prijungus kameras prie televizoriaus, naudojant analoginę vaizdo išvestį, vaizdas ekrane atrodė labai prastai.
Garso kokybė
Visos vaizdo kameros įrašė garsą su lengvu šnypštimu. Tačiau jį testo metu pavyko išgirsti tik naudojant kokybišką namų kino sistemą. Prijungus įrenginius prie televizoriaus, triukšmai buvo vos girdimi.
Valdymas ir funkcijos
Filmuoti visomis kameromis, perkelti nufilmuotus vaizdus į kompiuterį ar paskelbti svetainėje „YouTube“ – labai paprasta. Prastai kokybės testuose pasirodžiusi „Flip Ultra HD“, gavo papildomų taškų už didžiausią 8 GB vidinę atmintį. Jos pakanka net 2 valandoms aukščiausios kokybės vaizdo įrašo. Deja, šis įrenginys neturi lizdo papildomai SD kortelei. Tuo tarpu „Sony MHS-CM5“ gali pasigirti pačia kukliausia 26 MB vidine atmintimi. Be papildomos kortelės su šiuo įrenginiu apie filmavimą negali būti nė kalbos. Didžiausią jungčių komplektą siūlo „Vado HD“ ir „Creative“ kameros. Pastaroji kartu su „Kodak Zi8“ turi lizdą išoriniam mikrofonui. Tie, kas turi seną, HDMI jungtimi neapginkluotą televizorių, turės problemų su „Flip Ultra HD“. Mat ši vaizdo kamera neturi analoginės vaizdo išvesties.
Testo nugalėtojas
Savo išvaizda testo nugalėtoja „Sony MHS-CM5“ primena įprastas vaizdo kameras ir sugeba įamžinti kokybišku vaizdu ir garsu pasižyminčius įrašus. Įrenginys įrašinėja vaizdą 1920×1080 taškų raiška, 30 kadrų per sekundę sparta. Tai vienintelė testo dalyvė, galinti pasigirti 4,8x optiniu vaizdo priartinimu. Gaila, kad objektyvo matymo kampas yra palyginti siauras. Su pridėta programa filmukus lengvai perkelsime į kompiuterį ar net paskelbsime internete. Įrenginys veikia tiek su „Memory Stick“, tiek su SD tipo kortelėmis. Deja, kameros viduje telpa tik 28 megabaitai atminties.
„Sony MHS-CM5“
