Sinoptikai perspėja, kad į Lietuvą ateis žiema. Šiomis naktimis vėjas bus uraganinis, užklups gausus sniegas. Patariama automobilių nestatyti po medžiais.
Permaininga žiema, ją lydintys atodrėkiai ir kylantis vandens lygis upėse verčia nerimauti pamario krašto gyventojus. Polaidžio iškamuotų žmonių neguodžia net prognozuojamas atšalimas – kylantis vanduo jų iš savo gniaužtų greitai paleisti neketina.
Šyšos upė grasina Šilutei
Pamaryje vandens lygis kyla kaip tešla ant mielių. Hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis „Respublikai" sakė, kad Jūros upėje ties Taurage nuo sekmadienio 8 val. per parą vandens lygis pakilo apie 160 cm. Neatmetama, kad tokiam pakilimui įtakos galėjo turėti iš šalia tyvuliuojančio tvenkinio atitekantis vanduo.
Apsemti dalį Šilutės grasina Šyšos upė –vandens lygis joje per parą pakilo 53 cm. Iki stichinės ribos Šyšoje vakar rytą tetrūko vos 7 cm, todėl Hidrometeorologijos tarnyba skubiai apie tai informavo atsakingas tarnybas.
Minijoje ties Kartena vandens lygis pakilo 60 cm, ties Priekule –58 cm, ties Lankupiais –44 cm. Ties Priekule ištvinęs vanduo apsėmė kelią Šilutė-Klaipėda. Kyla ir Nemuno vanduo –ties Smalininkais vandens lygis per parą pakilo 65 cm, Panemunėje pakilo 41 cm.
Savaitgalį vėl vandenį kilstelėjo dar nuo pernai gruodžio patvinę dešinieji Nemuno intakai Gėgė ir Leitė, kuriuose vandens lygis praėjusios savaitės pradžioje keletą dienų krito. Gėgėje ties Plaškių gyvenviete vandens lygis pakilo 26 cm, Leitėje ties Kūlynų gyvenviete –1 cm. Šiose upėse stichinė riba pasiekta dar gruodžio mėnesį, jų vanduo Šilutės rajone yra užtvindęs keliolikos tūkstančių hektarų teritorijas.
Ant kelio –iki metro vandens
Kylantis Nemuno vanduo, neabejojama, greitai pasieks Uostadvarį, Šilininkus ir Rusnę. Todėl vandens ant kelio Šilutė-Rusnė artimiausiu metu tik daugės. Savaitgalį kelias Šilutė-Rusnė lengviesiems automobiliams dar buvo įveikiamas, o vakar apie 10 val. vandens lygis jau siekė 22 cm, tad lengvuosius automobilius šiuo keliu vėl gabena specialus transportas.
Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas prognozuoja, kad šią savaitę vandens lygis ant kelio Šilutė-Rusnė pasieks ir 30 cm. Tuomet maršrutu Šilutė-Rusnė bus keliami ir žmonės –čia vietoj autobusų pradės kursuoti speciali technika, galinti įveikti net iki metro apsemtus kelius.
“Visose upėse vanduo kyla, slūgimo nėra, –konstatavo R.Renčeliauskas. – Trečiadienį prognozuojamas šaltukas vandens kilimo taip pat staigiai nesustabdys. Manau, kad vandens lygis kils visą savaitę, gal tik antroje savaitės pusėje sumažės kilimo tempas".
Šiuo metu Šilutės rajone apsemti 9 kaimai, kuriuose esančiose 27 sodybose gyvena 71 žmogus. Iš viso čia apsemta apie 19 tūkst. hektarų teritorija. Šilutės rajone dėl vandens neišvažiuojamas 71 kilometras kelių: vandens lygis čia siekia nuo 5 cm iki metro. Iki metro vandens tyvuliuoja ant rajoninio kelio Atmatos upės krantas-Tulkiaragė.
Audronė Galvonaitė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja:
Kiekvieni metai yra skirtingi, kiekvieni metai yra unikalūs, tačiau nereikia pamiršti, kad pavasaris pas mus paprastai ateina tik kovo pabaigoje. Praėjusią savaitę šiltus orus ir atodrėkį Lietuvoje lėmė labai aktyvūs ir judrūs Atlanto ciklonai. Nuo trečiadienio į Lietuvą vėl sugrįš šaltesni ir sausesni orai. Tai nieko nuostabaus –vyksta žiemos procesai, kurie priklauso nuo to, iš kur pas mus atkeliauja oro masės. Lietuvai būdingi tokie svyravimai –tai atodrėkis, tai pašaltėjimas. Kai pas mus atkeliaudavo Sibiro anticiklonas, sulaukdavome stipresnių šalčių, bet dabar Sibiro anticiklonas tarsi pradėjo bijoti nepriklausomos Lietuvos ir nebeužsuka.
Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas:
Manau, kad prognozuojama nauja žiemos banga žvėrių ir paukščių gyvenimo visiškai nepaveiks. Praėjusį savaitgalį teko važinėti po miškus, miškuose lankiausi ir sekmadienį, kai buvo tikrai nuostabus oras. Tačiau tokios euforijos, kuri galėtų užvaldyti mus, žmones, tarp gyvūnų nėra. Nei atlydys, nei saulė, nei keli šilumos laipsniai jų nuostatų nepaveikia. Gyvūnų ciklams ir jų režimui pagrindinis dalykas yra dienos ilgis, o ne oro temperatūra. Štai jau prasideda lapių ruja, laukuose jų galima pamatyti daugybę ir joms visiškai nesvarbu, ar temperatūra bus pliusinė, ar spaus keliolikos laipsnių šaltukas. Jei ir nutirptų sniegas, o žemė būtų plika, tai nereiškia, kad vieni paukščiai pradėtų grįžti, o kiti –giedoti. Jokiu būdu. Galbūt daugeliui jų tik būtų lengviau išgyventi. Bet ir dabar pamiškėse želmenys yra atviri, tad daugelis gyvūnų tikrai galėjo maitintis. Po medžiais yra labai daug plikų vietų guoliams, o tai ypač svarbu stirnoms, nes jos gali gulėti tik ant plikos žemės. Ant sniego ar ledo stirnos iškart peršąla. Šis atlydys –tik tolimo pavasario ženklas, o žiema tęsiasi ir gyvūnų globos iš savo dienotvarkės tikrai nereikia išbraukti.
Sidas AKSOMAITIS
