Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Senoviniai pastatai ir tradicijos traukia aplinkinius
Gyvūnais besidžiauginati viena seniausių Zervynų gyventoja Adelė sako ten atsikrausčiusi prieš daugiau nei šešiasdešimt metų. Ji TV3 Žinioms aprodė senovinę pirtelę. Sako, anuomet, kai dar visi namiškiai buvo gyvi, dūmas iš jos rūko dažniau.
Dabar gi pastatas dažniau tarnauja turistų akims paganyti. Šie mėgaujasi autentiškais vaizdais, ir vietinių pasakojamomis istorijomis apie Zervynų tradicijas. Viena jų – ant kaime esančių medinių kryžių rišamos prijuostės arba, kaip sako, vietiniai – žiurstukai. Ir kabino žiurstukus tie, kas trokšta, kad išsipildytų jų slapti norai.
Dažniausiai tai darydavusios į kaimą atitekėjusios jaunamartės, trokšdamos greičiau susilaukti kūdikio. Tuo metu vyresnės kiekvieną mėnesį eidavo vienos pas kitas melstis. O po maldų ir kalboms galo nebuvo, ir vaišėms paskanintoms vadinamomis kurcinio ašaromis – naminuke.
„Visap buvo ir su šituo... ir su maistu. Vaišinomės. Pabendraujam daugiau. Pasmeldžiam, pasmeldžiam... Babusios nelabai norėjo. Gramų paima ir va tep į pasvaišinam su gramu, su maistu“, – senas vietinių tradicijas atskleidė Adelė Puzelevičienė.
Vaišindavosi kaip tik dzūkiškais patiekalais, kuriais ir šiandien dar čia likusios šeimininkės vaišina atvykėlius – grikinėmis bandomis.
„Kepu grikines ir saldžias, ir su spirgučiais kepu. Ir kepu grikinius blynus“, – pasakojo kita Zervynų gyventoja Vida Svirnelienė.
Tik kepėjų kaime šiandien likę ne tiek ir daug. Iš viso gatvinio tipo kaime – keturiasdešimt aštuonios trobos. O gyvena per dešimt žmonių.
Tvarkytis savo kieme, kaip nori – nevalia. Mat gatvinio tipo kaimas įsikūręs abipus Ūlos – Kultūros paveldo objektų sąraše.
Norvegijos fondo pinigai padėtį pataisė
Nors vietiniai neslepia, visai norėtų ir pastatus perstatyti, ir saulės elektrines įsirengti ant namo stogo. Ir paramos daugiau. Prieš kelerius metus iš Norvegijos fondo buvo gavę pusę milijono, bet viskam neužteko.
„Tai va stogus pasiremontavom, pasikeitėm gontais, ne visam kaimui užteko. Tai buvo apie pusė milijono eurų. Projektas įgyvendintas, tai va dar reikėtų ciek į da daugiau“, – anksčiau gauta parama džiaugėsi Zervynų gyventojas Artūras Svirnelis.
Tad ir liko pusė kaimo perdengtais stogais, pusė ne. Svirną rakinanti Birutė Genovaitė bijo, kad su laiku iš kaimo dings autentika.
Sako ir iš viso norint kaimą išsaugoti laiko nepalistą – reikėtų pirmiausia perdengti stogus nendrėmis ir šiaudais, kaip būdavę anuomet.
„Ežeras yra, iš ten nendres pjovė ir statė. Ir džiovino ir viską darė“, – prisiminė Birutė Genovaitė Svirnelytė.
Kultūros paveldo departamentas labai daug pažadų zervyniškiams nedalija. Sako, kad prašančiųjų paramos atnaujinti pastatus šalyje daugėja, o lėšų mažai. Kasmet visoje Lietuvoje pagal pateiktas paraiškas reikia per dvidešimt milijonų eurų.
„Realiai turima 6,7 milijono. Kompensvimo procesas yra toks, kad tie, kas pasidaro darbus sumoka pinigus, tai valstybė po pusantro milijono per metus skiria. O prašymų būna du, tris kartus daugiau“, – sakė departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Neseniai zervyniškius lankęs departamento vadovas sako su tais, kas negali atnaujinti pastatų yra sudarytas sandoris – žmonėms reikia parašyti išsamų raštą departamentui, kuriame išdėstys raštiškai problemas. Bet tokio rašto kol kas negavo.
„Pabandysime papildyti kompensavimo tvarką, kad nedideliems pasitvarkymams vietos gyventojai galėtų einama tvarka galėtų gauti kompensacijas už einamo remonto, tvarkybos, priežiūros darbus“, – tikino V. Bezaras.
O jau tada valdžia keis teisės aktus, kad žmonės paprasčiau gautų kompensacijas.
Tik štai kada tai bus, reikia apsiginkluoti kantrybe, kaip sako vadovas. Ir dėl saulės elektrinių, bent jau kol kas valdininkai irgi gerų žinių neturi.
Ant stogų jų kelti nėra galimybių, kaip ir negalima statyti matomoje vietoje.
„Kiekvienas atvejis su saulės elektrinėmis iš principo yra individualus. Tačiau pati padėtis dėl saulės elektrinių Zervynose gana komplikuotas, nes didžioji dalis stogų – dengti skiedromis“, – teigė departamento atstovas Alius Baranauskas.
Iš viso šalyje yra per keturiasdešimt etnografinių kaimų. Didžiausia jų koncentracija – Dzūkijoje.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
