Pasak visuomenininkės, aplinkosaugininkės Olgos Vėbrienės, svarbiausia ekspertizės išvada – įrodymas, jog medžiai neauga ant stogo ar pamatų. Taip pat arboristai pateikė siūlymus, ką reikėtų daryti, siekiant išsaugoti medžius.
„Naujai atlikta ekspertizė parodė, jog medžiai nei ant pamatų, nei ant pastatų stogo neauga. Medžiai auga savo augavietėse, dirvožemyje, šalia pastato. Augavietės yra mažos, šaknys įspraustos. Yra pateiktas siūlymas, ką daryti, siekiant išsaugoti medžius ir taip pat patį pastato kompleksą. Reikėtų cementinę terasos dangą pašalinti, dėti juodžemį, gruntą“, – sakė aplinkosaugininkė.
Nustatyta, jog medžiai neigiamos įtakos atraminei sienai nedaro.
„Arboristai yra nustatę, kad viena nedidelio skersmens klevo šaknis yra įsirėmusi į pastato mūrą. Bet šaknis ten yra įsirėmusi nes yra trūkis – medžio šaknys natūraliai skverbiasi ten, kur yra drėgmė. Ką galima padaryti? Galima šaknį nupjauti, izoliuoti nuo sąlyčio su pastatu ir įdėti hidroizoliacines plokštes. Medžių šaknys į tą pusę nesiskleis. Kad ir dabar įsirėmusi, ji jokios žalos nedaro“, – teigė aplinkosaugininkė.
Pasak aplinkosaugininkės, atraminės sienos prastą būklę nulėmė nepriežiūra, atsainūs statybų darbai.
„Tos sienelės vibracija ir taisymas sukėlė pamato įtrūkius. Tai turėtų vertinti kultūros paveldo departamentas. Kultūros pavelde neturėtų būti neautentiškų, jam nebūdingų savybių“, – komentavo aplinkosaugininkė.
Aplinkosaugininkės teigimu, šiuo metu prastai atliktus statybos darbų sukeliamas problemas sprendžia medžiai, sugerdami dalį drėgmės.
„Šiuo metu kai terasos gruntas yra pakeistas, statybinis gruntas (plytelės) yra didelio svorio ir spaudžia terasą. Yra blogai padarytas nuolydis į J. Basanavičiaus gatvės pusę. Trys aspektai – didelis grunto svoris, neteisingas nuotolis ir taip pat trečiasis – užsikimšę terasos nuotekų vamzdžiai lemia, kad sienelė yra pasvirusi į Basanavičiaus gatvės pusę. Tai įsivaizduokite – lyja lietus ir visas vanduo subėga. Viena laimė, kad ten augantys medžiai vegetacijos metu sugeria drėgmę ir ją garina. Jei ne tie medžiai, tikėtina, jog sienelė jau būtų išplauta“, – teigė aplinkosaugininkė.
Visuomenės užsakyta ekspertizė paneigė ankstesnes išvadas
Anksčiau ekspertizę lapkričio mėnesį buvo atlikęs NT bendrovės „Dobilo daigas“ samdytas arboristas. Pasak aplinkosaugininkės Olgos Vebrienės, šios ekspertizės išvados buvo tendencingos, neprofesionalios.
„Arboristai, kurie gali atlikti želdinių ekspertizę, yra įtraukti į aplinkos ministerijos sąrašą ir tik jie gali pateikti išvadas, kuriomis galima remtis sprendžiant medžių ir kitų želdinių ateitį. Bendrovės samdytas arboristas į sąrašą įtrauktas nebuvo. Arboristo kompetencija kelia daug abejonių, o išvada buvo parašyta tendencingai, NT turto savininko naudai“, – sakė aplinkosaugininkė.
Aplinkosaugininkės teigimu, pirmoji ekspertizė taip pat buvo atlikta netinkamu metų laiku.
„Pirmoji ekspertizė daryta lapkričio mėnesį, tuo tarpu lapkričio mėnesį yra vegetacijos periodas ir yra labai sunku nustatyti būklę, kai neįmanoma matyti lapų, šaknų“, – teigė aplinkosaugininkė.
Taip pat, pirmosios ekspertizės metu, buvo neteisingai nustatytos medžių rūšys.
„Tarp tų medžių buvo nustatytas uosialapis klevas, kuris yra invazinė rūšis ir jį reikėtų šalinti kuo greičiau. Iš tiesų ten tokio medžio nėra – objekte auga pensilvaninis uosis. Buvo pasakyta, kad medžiai yra prastos būklės ir juos reikia šalinti. Paprastai, kai arboristai daro ekspertizę, jie visada pateikia išvadas ir priemones, ką daryti norint išgelbėti tuos medžius, kad jie pasiektų optimalius augimo rezultatus, nebent medžiai yra visiškai nudžiuvę ir jų neįmanoma išgelbėti“, – pasakoja aplinkosaugininkė.
Pinigus ekspertizei surinko miesto gyventojai, savivaldybė pareigos neatliko
Pinigus ekspertizei atlikti Olga Vėbrienė, Joana Staniulionytė ir kiti visuomenininkai pradėjo rinkti iškart po liepos 19 d. susirinkimo skvere. Tą dieną turėjo būti oficialus NT savininko projekto pristatymas, tačiau į pristatymą jie neatvyko. Projekto pristatymas – būtina sąlyga kirtimų leidimui, tad kirtimai buvo sustabdyti.
„Vienas žmogus paaukojo net 1000 eurų ir paskirtyje nurodė, kad perveda pinigus kaukazinės slyvos priežiūrai. Šis medis – vienas labiausiai nuskurusių, bet taip pat turintis daugiausiai augavietės. Tinkamai apgenėjus, davus šaknų papildus, medis tikrai žaliuotų“, – sakė visuomenininkė.
Visuomenininkės teigimu, savivaldybė pati turėjo užsakyti pakartotinę ekspertizę.
„Prieš tai ekspertizę atlikęs arboristas įgaliojimo atlikti ekspertizę neturėjo, o kad būtų išduotas leidimas kirtimui, privalo būti atlikta želdinių ekspertizė. Ją galėjo atlikti ir savivaldybė, ir NT savininkas ir kultūros paveldo departamentas. Nei vienas iš subjektų tinkamos ekspertizės neatliko“, – teigė visuomenininkė.
Pasak O. Vėbrienės, Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai ignoravo želdinių komisijos išvadas.
„Yra savivaldybės želdinių komisija, kuri davė išvadas, jog želdinių kirsti negalima. Šios išvados buvo oficialios. Bet paskui savivaldybės tarnautojai, taip pat ir buvęs miesto vyr. architektas vis tiek padėjo savo parašą, pasakė, jog medžiai yra nesaugotini. Maža to, savivaldybės teismo sprendimas nepadarė įtakos sprendimui kirsti medžius. NT savininkai sprendimą apskundė ir teismas pasakė, jog savivaldybė pateikė per mažai motyvų, kodėl kirtimas būtų nelegalus. Savivaldybė tikrai galėjo neduoti leidimo, motyvuodama netinkama arboristo ekspertize“, – komentavo visuomenininkė.