Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mokslo metų pradžiai prasidėjus pagalvoju apie anuomet ir dabar. Netgi be visų iš senelių girdėtų „O mes penkis kilometrus į mokyklą klampodavom“ ir taip aišku, kad sąlygos mūsų laikais labai geros. Pasaulis tapo toks, kad dauguma produktų norimi pateikti kuo patogesni ir kuo labiau palengvinantys vartotojo kasdienybę. Bet ar visiems reikėtų tai taikyti? Mano mintys veda prie mokyklinio amžiaus vaikų.

Mokslo metų pradžiai prasidėjus pagalvoju apie anuomet ir dabar. Netgi be visų iš senelių girdėtų „O mes penkis kilometrus į mokyklą klampodavom“ ir taip aišku, kad sąlygos mūsų laikais labai geros. Pasaulis tapo toks, kad dauguma produktų norimi pateikti kuo patogesni ir kuo labiau palengvinantys vartotojo kasdienybę. Bet ar visiems reikėtų tai taikyti? Mano mintys veda prie mokyklinio amžiaus vaikų.

REKLAMA
REKLAMA

Planšetės, išmanieji telefonai, „Google Glass“, 3D akiniai, elektroninės knygų skaityklės – gal ir gerai, kad mūsų vaikai auga išmaniajame amžiuje, pasakytų daugelis. Visi išvardyti daiktai tikriausiai labai palengvina baigusio mokslus, dirbančio ir ieškančio komforto suaugusio žmogaus kasdienybę. Bet ar suteikiant visus šiuos turtus vaikams jiems nedaroma meškos paslauga?

Sporto klube kokių 10 metų mergaitė, laukdama, kol mama baigs treniruotę, pareiškia, kad nori atsigerti, ir gauna pasiūlymą nueiti į apačią, gal rasianti ten kokį sulčių barą ar kavinukę ir užsisakysianti patį skaniausią sulčių kokteilį. Mergaitė išpučia akis ir pareiškia, kad ji dabar negalinti eiti, nes išmanusis išsikrovęs ir ji negalinti internete patikrinti, ar toks baras šiame sporto klube tikrai egzistuoja. Stop. Kur savarankiškumas, smalsumas? Jį suėdė elektroniniai patogumai.

REKLAMA
REKLAMA

Kadangi turiu dvi mokyklinio amžiaus seses – 7 ir 12 metų, tenka dažnai diskutuoti. Pati buvau auklėjama nepaleisti iš rankų knygos, atsiradus telefonams ir kompiuteriams jau buvau paauglė ir vis dėlto mieliau laiką leisdavau su knyga. Dabar mano mažosios jaunėlės labai nori žaisti su kompiuteriu, „nes juk visi klasiokai žaidžia“, bet mes susitarėme, kad kompiuteriniai žaidimai seks po bent keleto puslapių per dieną švariais lapais ir žiniomis kvepiančios knygutės. Ir ką jūs sau manote – kompiuterio reikia vis mažiau, per vasarą jis net nebuvo įjungtas, nes tinkamai auklėjamas vaikas pasirenka tai, kas tikriau ir naudingiau, – lauką, knygą, smėlio dėžę, bendravimą su kitais vaikais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų