Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Konservatorių patriarchas, buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas teigia raginęs kai kuriuos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikus leisti prezidentui Gitanui Nausėdai vykti į Europos Vadovų Tarybą atstovauti Lietuvai. Tai buvo vienas pirmųjų klausimų, supriešinusių valdančiuosius konservatorius ir šalies vadovą.  

Konservatorių patriarchas, buvęs faktinis Lietuvos valstybės vadovas teigia raginęs kai kuriuos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikus leisti prezidentui Gitanui Nausėdai vykti į Europos Vadovų Tarybą atstovauti Lietuvai. Tai buvo vienas pirmųjų klausimų, supriešinusių valdančiuosius konservatorius ir šalies vadovą.  

REKLAMA

„Aš kai kam sakiau, leiskit, tegul važiuoja, tegul važiuoja į visus žemės ūkio, prekybos ir visus kitus reikalus, tegul tenai dalyvauja tose diskusijose, jeigu reikia to parado. Kiti manė, kad turi važiuoti tie, kurie konkrečiai užsiima reikalais, nes ten ir sprendžiami konkretūs Europos Sąjungos politikos dalykai, ne tik paradiniai. Čia buvo toks bandymas susitarti, nesėkmingas, bet tai nėra pagrindas kariauti vieniems prieš kitus, reikalauti, kad ministrai trauktųsi, kad būtų pakeista laikysena“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė V. Landsbergis.

Taip jis atsakė į kausimą, ar vertėjo kelti atstovavimo Lietuvai klausimą Europos Vadovų Taryboje, nes šiuo metu priešiškumas tarp prezidento ir Vyriausybės, ypač užsienio politikos klausimais, yra pasiekęs aukštumas ir kenkia šalies užsienio politikos vieningumui.

REKLAMA

Primenama, kad valdantieji konservatoriai kadencijos pradžioje išsakė poziciją, jog Europos Vadovų Taryboje Lietuvai turėtų atstovauti ne prezidentas Gitanas Nausėda, o premjerė Ingrida Šimonytė arba abu politikai galėtų keistis. Tradicija, kad mūsų šaliai atstovauja prezidentas, susiklostė tuomet, kai šalies vadovės pareigas ėjo Dalia Grybauskaitė. Kitoms šalims šiame formate dažniau atstovauja premjerai, bet esama ir prezidentų: Lietuvos, Kipro, Prancūzijos ir Rumunijos.

Kadangi G. Nausėda šioje situacijoje nenusileido, konservatoriai svarstė įvairias galimybes, tarp jų priimti įstatymą, kuris numatyti premjerės teisę vykti į Europos Vadovų Tarybą, kreiptis į Konstitucinį Teismą ir panašiai.

Paskui tarp šalies vadovo ir valdančiųjų kilo kitų nesutarimų, tačiau pastaruoju metu nuomonių išsiskyrimai tarp Prezidentūros ir Vyriausybės ėmė kenkti šalies įvaizdžiui. Pavyzdžiui, Lietuvai nusprendus leisti atidaryti Vilniuje Taivano atstovybę kilo didžiulis Kinijos pyktis, Pekinas pritaikė nedeklaruotas sankcijas Lietuvai.

REKLAMA
REKLAMA

Ir nors Vyriausybė nusprendė laikytis tvirtai ir siekti Europos Sąjungos šalių bei JAV užtarimo, bet prezidentas G. Nausėda pareiškė, kad atstovybės pavadinimas buvo klaida, nors ir neragino jo keisti. Tai sukėlė didelę reputacinę krizę, kadangi Kinija jau ėmė džiūgauti, jog Lietuva keičia savo kryptį.

Nesutarimai tarp prezidento ir Vyriausybės buvo akivaizdūs ir tuomet, kai tūkstantinė migrantų minia Baltarusijoje buvo sutelkta prie Lenkijos sienos. Tuomet norėdama užkirsti kelią humaniterinei krizei buvusi Vokietijos kanclerė inicijavo keletą telefoninių pokalbių su Baltarusijos diktatoriumi Aleksandru Lukašenka.

Apie tai buvo informuotas Lietuvos prezidentas, nes jis atsakingas už užsienio politiką, tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis skundėsi, kad apie pirmą pokalbį sužinojo iš socialinių tinklų, o apie antrą – iš kitų Europos kolegų. Savo ruožtu prezidentas teigė siuntęs žinutę ministrui apie antrąjį skambutį, bet Lietuvos valdžių negebėjimas bendradarbiauti atrodė nesolidžiai.

Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše.

Velniop nuo prezidento,Šikšniai!!!.Ne jūs jį išrinkti,ne jūs vadovautų jam!
Čia ir prasideda tautos skaldymas. Diedukas su amžiumi tik piktybiškėja.
šitas ir anukelis dar kenks mums, ar jis valstybes galva
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų