Kaip skelbiama Vyriausybės pranešime, premjerė su Švedijos ministru pirminku aptarė regioninio saugumo, būtinybės stiprinti ir spartinti paramą Ukrainai, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo klausimus – saugumo, energetikos, Baltijos jūros kritinės infrastruktūros apsaugos srityse.
Susitikime aptartas Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimas NATO, Šiaurės-Baltijos šalių aštuoneto formate bei dvišaliu pagrindu – kaip pažymėjo premjerė, Lietuva ypatingai vertina visus šiuos valstybių ryšius ir įvairiapusę jų plėtrą.
„Kai susitikome pastarąjį kartą, Lietuva ir Švedija buvo daugybėje sričių artimos ilgametės partnerės ir bendramintės šalys, šiandien mus jungia jau ne tik tai, bet ir narystė NATO. Esame sąjungininkai, galintys ir darantys dar daugiau dėl mūsų bendro saugumo, nuo kurio prasideda ir gerovė“, – sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Rusijos veiksmai akivaizdžiai rodo ją išliksiant ilgalaike grėsme, akcentavo premjerė, todėl NATO sąjungininkų dėmesys kolektyvinės gynybos stiprinimui, didesnės investicijos į gynybą turi būti neatidėliotinu prioritetu.
Primenama, kad premjeras U. Kristerssonas vieši Vilniuje po to, kai kovo pradžioje Švedija oficialiai tapo NATO karinio Aljanso nare.
Švedijos narystę NATO ilgą laiką stabdė Ankara bei Budapeštas. Ilgai vilkinęs procesus, Vengrijos parlamentas vasario 26 d. ratifikavo Švedijos narystę, o kovo 5 d. įstatymą pasirašė naujasis Vengrijos prezidentas Tamásas Sulyokas. Taip buvo užbaigtas Švedijos narystės ratifikavimo procesas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
