„Tikslas yra, kad nepatektų elektra, jeigu Astravo elektrinė būtų pradėta eksploatuoti. Pimas dalykas yra sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais nuo 2025 metų, o iki to laiko užtikrinsime tiek apmokestinimo būdu, tiek sutariant su regiono valstybės - Lenkija, Estija ir Latvija dėl bendrųjų ribojimo principų. Tie konkretūs principai bus derinami su regionu ir Europos Komisija“, - po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
Lietuva dar 2016 metų pradžioje kreipėsi į Latviją, Estiją, Lenkiją ir Suomiją, siūlydama bendrai neįsileisti Astravo AE elektros į ES rinką, tačiau tokiai iniciatyvai kol kas pritarė tik Lenkija.
Vis dėlto Ž. Vaičiūnas tikino, jog tikisi visų regiono šalių palaikymo dėl Astravo AE.
„Esame pradėję tą darbą. Veiksmų plano projektas buvo pristatytas regiono partneriams. Jį patvirtinus, nusiųsime regiono partneriams. Datos yra įtvirtintos, todėl tikiuosi sutarimo ir regiono mastu. Dėl elektros patekimo į mūsų rinką ribojimo, aš manau, yra bendras visų valstybių interesas. (...) Sutarimą, manau, rasime tik klausimas dėl konkrečių priemonių, kiek jos bus ambicingos“, - teigė Ž. Vaičiūnas.
Lietuva ketina riboti elektros pralaidumus su Baltarusija bei ją apmokestinti. Taip pat siūloma uždrausti Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei teikti paslaugas Baltarusijai.
Ž. Vaičiūnas Vyriausybės posėdyje trečiadienį teigė, kad planas - jau ketvirtas žingsnis, siekiant kovoti su, Lietuvos manymu, nesaugiai statomos Astravo AE projektu.
„Tai yra iš esmės ketvirtas žingsnis. Pirmasis buvo įstatymas dėl Lietuvos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių grėsmių. Tada Vyriausybė pateikė vertinimą Seimui ir pagal septynis kriterijus Seimui buvo siūloma pripažinti Astravo AE kaip nesaugią ir keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniams interesams, tuomet birželį priimtas įstatymas dėl Astravo AE pripažinimo nesaugia“, - sakė Ž. Vaičiūnas.
Tarp priemonių yra siūlymas iki kitų metų antrojo ketvirčio sutarti su Latvija ir Estija taikyti elektrai iš trečiųjų šalių elektros perdavimo mokesčius, jei tam pritars Europos Komisija. Be to, iki 2019 metų pirmojo ketvirčio ketinama susitarti su aplinkinėmis valstybėmis riboti elektros importą iš Astravo AE.
Lietuva šiuo metu yra nustačiusi mokestį elektros eksportuotojams, tačiau elektros importui iš Baltarusijos ir Rusijos tokio mokesčio netaiko.
Ministerija teigia, kad dalis priemonių susijusios su Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros tinklų sinchronizavimu. Tarp tokių yra Ignalinos AE transformatorių pastotės rekonstrukcija, kai bus atjungta viena elektros linija su Baltarusija, naujos linijos tarp Lietuvos elektrinės Elektrėnuose ir Vilniaus statybos. Abiejų šių projektų rangovo konkursai šiuo metu vyksta.
Lietuvos Seimas birželį įstatymu įtvirtino, kad Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiuo teisės aktu siekiama pagrįsti elektros importo ribojimus. Įstatyme numatyta, kad Vyriausybė turi parengti planą, kaip bus apsisaugoma nuo Astravo AE.
Lietuva jos iniciatyvą neįsileisti Astravo AE gaminamos elektros ragina paremti kitas regiono šalis.
Astravo AE Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos Vyriausybė nerimauja, kad jėgainė kyla nesilaikant saugumo standartų ir gali sukliudyti planams Baltijos šalių elektros sistemas sinchronizuoti su Vakarų Europa.
Baltarusija tikina, kad statydama jėgainę, laikosi visų saugumo reikalavimų.
