Nepaisydama studentų protestų, Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo pataisoms, numatančioms, kad universitetų rektorių rinkimuose paskutinis žodis, kaip ir dabar, paliekamas senatams.
Mokslo ir studijų įstatymo projekte, trečiadienį patvirtintame Vyriausybės posėdyje, numatoma, kad universiteto rektorių iš trijų tarybos pasiūlytų kandidatų renka Senatas.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos, antradienį prieš minėtą universitetų valdymo modelį rengusios protesto akciją prie Vyriausybės, teigimu, reformuojant aukštąjį mokslą reikėtų daugiau galių suteikti visuomeninėms taryboms.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, aukščiausia akademinės savivaldos institucija yra senatas. Jis skiria atstovus į universiteto tarybą bei renka ir atšaukia rektorių.
Pagal priimtą įstatymą, kuris stumia iš mirties taško ilgai delstą pradėti aukštojo mokslo reformą, pusę tarybos narių siūlys Senatas, kitą pusę - Aukštojo mokslo taryba.
Tokį universitetų valdymo modelį ir kitus aukštojo mokslo pertvarkos aspektus numatančiam įstatymo projektui dar turi pritarti Seimas.
Sausį universitetų valdymo klausimas Vyriausybėje įstrigo aukštųjų mokyklų rektoriams pasipriešinus naujovei, kad senatai būtų atsakingi tik už studijų reikalus universitetuose, o visi valdymo, strateginiai klausimai būtų perduoti iš visuomenės atstovų renkamai tarybai.
Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas ir suinteresuotų institucijų atstovų pakoreguotas įstatymo projektas, Seimą turėtų pasiekti pavasario sesijoje.
