Vyriausybė skaičiuoja, kad, nuo balandžio 1 d. pradėjus reguliuoti gamintojų, didmenininkų ir vaistininkų antkainius, nekompensuojamieji vaistai Lietuvoje laipsniškai atpigs apie 15-20 proc., ir tai per metus leis gyventojams sutaupyti apie 50 mln. litų.
Vyriausybės posėdyje trečiadienį patvirtinti nekompensuojamųjų vaistinių preparatų didžiausi didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainiai bei referencinių valstybių sąrašas. Šie du nutarimai priimti įgyvendinant sausio mėnesį priimtas Farmacijos įstatymo nuostatas dėl valstybinio kainų reguliavimo nekompensuojamiesiems vaistams.
Vyriausybės nutarime dėl referencinių valstybių įrašytos aštuonios Europos Sąjungos valstybės, kurių BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, yra panaši į Lietuvos. Tai Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija. Šis teisės aktas reikalingas gamintojų kainų kontrolei vykdyti. Pagal nutarimą vaistų gamintojai negalės tiekti į Lietuvos rinką vaistų brangiau nei minėtų aštuonių referentinių šalių kainų vidurkis.
Nekompensuojamųjų vaistų didmeniniai ir mažmeniniai maksimalūs antkainiai patvirtinti atsižvelgiant į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atliktą analizę, ES šalių patirtį ir Lietuvos patirtį iki 2002 m., kuomet mūsų šalyje vaistų antkainiai buvo reguliuojami.
Išsami dabartinės situacijos vaistų rinkoje analizė atlikta siekiant nustatyti objektyvius ir verslui priimtinus maksimalius nekompensuojamųjų vaistų antkainius. Duomenys analizei rinkti įvairiose vaistinėse, fiksuojant esamas konkrečias vaistų kainas, apibendrinant didmenininkų pateiktus duomenis.
Paaiškėjo, kad tinklams priklausančiose vaistinėse vaistų antkainiai yra beveik 30 proc. didesni nei tinklams nepriklausančiose vaistinėse. Taip pat paaiškėjo, kad didmeninės vaistų platinimo įmonės Lietuvoje taiko daug didesnius antkainius, nei jie yra kitose ES šalyse.
Farmacijos kompanijų atstovai siūlo nežvelgti į ateiti pro rožinius akinius. Pasak jų, nepaisant visų įstatyminių pakeitimų, vaistai turėtų brangti.
