„Iš tiesų yra laba rimtų problemų ir bėdų su ūkininkais, ypač su mažaisiais ir vidutiniais, tuo pačiu metu yra pakankamai reikšminga grupė labai didelių ūkininkų, kurie turi įspūdingus pelnus. Kai Seime vyksta diskusijos apie mokesčių sulyginimą, kaip tik labiausiai ginasi tie, kurie turi didžiausius ekonominius interesus. Yra labai didelis dėmesio deficitas mažo ir vidutinio dydžio ūkiams, kuriems iš tiesų sekasi sunkiausiai“, – LRT radijui sakė J. Neverovičius.
„Reikėtų, kad kažkokia logika čia atsirastų, ne vien tik grynas didžiausių ūkininkų interesų atstovavimas. To tikrai turėtų būti mažiau, reikėtų koncentruotis į diskusiją kaip padėti mažiausiems ir vidutiniams ūkininkams“, – pridūrė jis.
J. Neverovičius pabrėžė, kad Prezidentūra nekeičia pozicijos dėl lengvatų ūkininkams mažinimo, tai leistų daugiau lėšų skirti pensijoms ir socialiniai atskirčiai mažinti.
„Lengvatų naikinimas yra principinis požiūris dėl tų šaltinių, kur reikėtų jau dabar ieškoti pinigų, nes tai nėra teisinga, kai visų kitų piliečių sąskaita yra išskiriamos tam tikrų piliečių grupės. Tai tikrai nėra pasisakymas prieš konkrečiai žemdirbių grupę, kaip tik atvirkščiai – prezidentas yra ryžtingai nusiteikęs atstovauti jų interesams ir važiuojant į Europos vadovų tarybą kalbėsime apie tai, kad tiesioginės išmokos turėtų būti suvienodintos Europos Sąjungoje ir ta neteisybė mūsų ūkininkų atžvilgiu panaikinta“, – tvirtino J. Neverovičius.
Gitanas Nausėda lėšų pensijų didinimui siūlė rasti atsisakant arba mažinant kai kurias mokesčių lengvatas, įskaitant akcizo lengvatą žemdirbių dyzelinui. Prezidentas akcizą žemdirbių dyzelinui siūlė didinti 90 eurų iki 146 eurų už 1 tūkst. litrų, tačiau Seimas nusprendė jį didinti vos 4 eurais iki 60 eurų.
J. Neverovičius teigiamai vertino valdančiųjų sprendimą iš esmės pritarti Gitano Nausėdos siūlymui dėl spartesnio pensijų didinimo.
„Prezidento prioritetas buvo pensijų didinimas ir socialinio teisingumo atstatymas. Čia yra svarbiausia, kad biudžete tie žingsniai numatyti. Gaila, kad dar yra svarstymas nuo kada turi tas pilnas padidėjimas įvykti, mes manome, kad kuo greičiau – nuo sausio“, – teigė J. Neverovičius.
Vyriausybės patvirtintame 2020 metų biudžeto projekte iš dalies atsižvelgta į prezidento siūlymą kitąmet papildomai indeksuoti bazinę pensijos dalį. Vyriausybė siūlo tą daryti nuo 2020-ųjų liepos – papildomam pensijų didinimui numatyta 15,9 mln. eurų, arba vidutiniškai 3,5 eurų žmogui.
