Statistikai skelbia, kad vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė, pastaraisiais metais trumpėjusi, Lietuvoje pernai pailgėjo 1,4 metų, moterų – 5 mėnesiais. Tačiau vyrų gyvenimo trukmė ir toliau išlieka mažiausia Europos Sąjungoje ir yra net 10 metų trumpesnė už ES valstybių vidurkį. Demografė Vlada Stankūnienė komentuoja, kad vis dar gyvename trumpiau nei „užprogramuota gamtos“.
Pernai vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 66,3, moterų – 77,6 metų.
2007 metais vidutinė vyrų gyvenimo trukmė siekė 64,9 metų, 2006-aisiais – 65,3 metų, 2005-aisiais – 65,4 metų, 2004-aisiais – 66,3 metų. Tuo metu moterų gyvenimo trukmės rodiklis pastaruosius keletą metų nuosekliai augo.
Pernai skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sumažėjo vienais metais, tačiau išliko didžiausias ES. Šis skirtumas mažiausias yra Švedijoje (4,1 metų), Kipre, Danijoje ir Nyderlanduose (4,4 metų).
Socialinių tyrimų instituto Demografinių tyrimų centro vadovė V. Stankūnienė sako, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę tikėtasi, jog gyvenimo trukmė pradės didėti, tačiau tai vyksta nepateisinamai lėtai ir kryptis toliau „išsaugo pakankamai neigiamas tendencijas“.
Pasak jos, lietuvių vyrų gyvenimo trukmė mažėjo nuo 1965 metų ir tai vyksta dėl sovietinio palikimo – žalingų gyvenimo įpročių, nesaikingo alkoholio vartojimo ir rūkymo. „Žalingas gyvenimo būdas, nesaikingas ar nemokėjimas vartoti alkoholio – šios priežastys tikrai tebelieka“, – lrt.lt sakė mokslininkė.
„Aišku, sveiko gyvenimo elementus (judėjimas, sveikesnė mityba) irgi sunkiai įsisaviname“, – pridūrė ji.
V. Stankūnienė priduria, kad lietuviai pradėjo trumpiau gyventi nei latviai, estai ir kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių gyventojai –nors kaimyninėse valstybėse gyvenimo trukmė taip pat buvo mažesnė nei Vakaruose, tačiau pastaruoju metu atsilikome ir nuo Čekijos bei Lenkijos.
Duomenis apie gyvenimo trukmę statistikai pateikia suskaičiavę mirtingumo statistiką.
Pernai Lietuvoje mirė 43,8 tūkst. žmonių – 1,8 tūkst. mažiau negu 2007 metais, kai mirtingumo rodiklis buvo pasiekęs aukščiausią lygį nuo 1950 metų.
Daugiausia žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir dėl išorinių mirties priežasčių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų ir kt.).
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 53,9 proc. visų žmonių. Mirtingumas nuo šių ligų ilgą laiką didėjo ir tik pernai, sumažėjus bendram mirtingumui, nežymiai sumažėjo. Vyrų standartizuotas mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 1,8 karto viršijo moterų.
Nuo piktybinių navikų miršta vis daugiau žmonių. Pernai nuo jų mirė 8,3 tūkst. žmonių – beveik penktadalis mirusiųjų (2000 metais – 7,7 tūkst.).
Daugiausia vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių (1156), prostatos (528) ir skrandžio (434) piktybinių navikų. Mirtingumas nuo prostatos piktybinių navikų per pastaruosius aštuonerius metus padidėjo 1,2 karto ir buvo didžiausias ES.
Daugiausia moterų mirė nuo krūties (602), skrandžio (337), kiaušidžių (276) ir gimdos kaklelio (228) piktybinių navikų. Praėjusiais metais, palyginti su 2007 metais, mirtingumas nuo šių piktybinių navikų padidėjo nežymiai, tačiau mirtingumo rodikliai buvo vieni iš didžiausių ES.
Mirtingumas dėl alkoholio vartojimo mažėja. 2000–2007 metaias jis buvo išaugęs beveik dukart (ypač dėl alkoholinės kepenų ligos ir atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu), praėjusiais metais sumažėjo.
Nors per pastaruosius aštuonerius metus mirtingumas dėl savižudybių sumažėjo pusantro karto, jis išliko didžiausias ES.
