• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimo komisija dėl pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, trečiadienį kviečia buvusius Generalinės prokuratūros vadovus.

Seimo komisija dėl pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, trečiadienį kviečia buvusius Generalinės prokuratūros vadovus.

REKLAMA

„Kviesim buvusius generalinį prokurorą ir pavaduotoją, ir atsakingus už pranešėjo apsaugą, aiškinsimės, kaip elgėsi prokuratūra, reaguodama į pranešėjo kreipimąsi, ir kitas klausimas, kaip buvo vykdoma pranešėjo apsauga“, – BNS sakė komisijos pirmininkas Vytautas Bakas.

Pasak jo, komisijai liudys buvęs generalinis prokuroras, šiuo metu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Evaldas Pašilis ir buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, šiuo metu einantis Registrų centro Teisės departamento vadovo pareigas.

Prokuroras ragino nusišalinti Baką

Praėjusį posėdį komisijai liudijo generalinė prokurorė Nida Grunskienė ir patikrinimą prokuratūroje dėl šios istorijos atlikęs prokuroras Artūras Urbelis. Pastarasis paragino komisijos vadovą Vytautą Baką nusišalinti, kad būtų užtikrintas nešališkumas, taip pat dėl valstybės paslapties rengti uždarus posėdžius.

REKLAMA
REKLAMA

Vėliau paaiškėjo, kad komisijos vadovas V. Bakas neturi leidimo dirbti su slapta informacija. Prezidentas Gitanas Nausėda dėl to komisiją pavadino „kaip ir nelegalia“.

REKLAMA

V. Bakas BNS patvirtino maždaug prieš pusantros savaitės kreipęsis leidimo dirbti su slapta informacija, nors laikosi pozicijos, kad jis nereikalingas šios komisijos darbui.

„Aš turiu leidimą dirbti su riboto naudojimo informacija, man pilnai pakanka, be to, aš įsitikinęs, kad uždarų posėdžių neturėtų būti, tai yra istorija, kurią visuomenė privalo žinoti, ir dangstytis slapta informacija nėra prasmės“, – sakė V. Bakas. 

Jis taip pat laikosi pozicijos, kad neturi nusišalinti, o jo situacijos išmanymas šiame tyrime yra privalumas.

Komisijai prokuroras A. Urbelis liudijo, kam buvo pateikta pranešėjo informacija, kaip ji judėjo tarp prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), kaip pranešėjui buvo suteiktas šis statusas, kaip pirmas gavęs medžiagą prokuratūroje įvardintas buvęs pavaduotojas Ž. Radišauskas.

REKLAMA
REKLAMA

A. Urbelis taip pat patvirtino, kad STT vėliau pateikė Generalinei prokuratūrai įvertinimą, kad duomenų, kurie būtų pagrindas dėl pranešėjo nurodytos informacijos pradėti ikiteisminį tyrimą, nesurinkta, nes jie rodė galimus tarnybinius pažeidimus, bet ne nusikalstamas veikas.

Tyrimas Seime vyksta antrą kartą

Seimas spalį sudarė laikinąją tyrimo komisiją aiškintis VSD pranešėjo istorijai, išvadas ji turi pateikti iki kovo 10 dienos.

Komisiją sudaro daugiausiai valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovai. Opozicija, išskyrus Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, savo narių į komisiją nedelegavo.

Tyrimo šalininkai argumentuoja, kad pranešėjo istorija paliko neatsakytų klausimų, o oponentai teigia, kad jis būtų nukreiptas prieš šalies vadovą G. Nausėdą, siekiant sumenkinti jo populiarumą artėjant prezidento rinkimams 2024 metų pavasarį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iniciatyva kurti komisiją kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos. 

Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

REKLAMA

Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų