Alkoholio keliamos problemos Lietuvoje didėja - vis daugiau šalies gyventojų serga alkoholine psichoze, alkoholis vis dažniau tampa tiesiogine mirties priežastimi, o neblaivūs vairuotojai, nepaisant visų pastangų sustabdyti „karą“ keliuose, sukelia daugiau nei dešimtadalį visų eismo įvykių.
Tai rodo Statistikos departamento ketvirtadienį paskelbti duomenys apie alkoholio vartojimą ir padarinius Lietuvoje 2007 metais.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2007 metais, palyginti su 2006-aisiais, sergamumas alkoholine psichoze padidėjo 13 proc. ir 100 000 gyventojų teko 43 pirmą kartą susirgusieji šia liga. Kaime 100 000 gyventojų teko 63 nauji alkoholinės psichozės atvejai, miestuose šis rodiklis buvo 33.
Praėjusių metų pabaigoje alkoholine psichoze Lietuvoje sirgo 3,7 tūkst. asmenų, o 100 000 gyventojų teko 111 sergančiųjų - 10 proc. daugiau nei 2006-aisiais.
Dėl alkoholio vartojimo pernai Lietuvoje mirė 1741 žmogus - 257 daugiau nei metais anksčiau. Dažniausia šių mirčių priežastis buvo alkoholinė kepenų liga (50 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (17 proc.).
2007 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo (100 000 gyventojų tenka mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo) buvo 3,4 karto didesnis negu moterų.
Neblaivūs asmenys vis dar dažnai tampa eismo įvykių priežastimi.
Pernai neblaivūs asmenys tapo kas septinto eismo įvykio priežastimi, o iš viso tokių įvykių buvo užfiksuota 985. Juose žuvo 90, sužeisti 1408 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės užregistruotas 801 kelių eismo vykis, kuriame žuvo 69 žmonės, o sužeista - 1211.
Palyginti su 2006 metais, kelių eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės padaugėjo 28 (3,6 proc.), o dėl kitų neblaivių asmenų kaltės sumažėjo 30 (14 proc.).
Tačiau girtaujančių šeimų pernai, palyginti su 2006 metais, sumažėjo - 2007 metų pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinės rizikos šeimų apskaitoje tokių šeimų buvo 7,3 tūkst. - 1 tūkst. (12 proc.) mažiau nei 2006 metais.
