“Atsistatydinu iš Ekonomikos departamento direktoriaus pareigų, nes neįmanoma dirbti su miesto vadovais, kurie sako netiesą miestiečiams, kurie savo nesugebėjimą kurti slepia po veidmainiška teisingumo ir tvarkos kauke.”, pirmadienį sostinės valdžiai pareiškė Valdas Klimantavičius
Taip valdininkas sureagavo į Vilniaus miesto mero Juozo Imbraso politiką ir pastarojo teiginį, kad Vilnius, po Artūro. Zuoko, esąs praskolintas. Vilniaus meras tuomet sakė, jog „ankstesnė valdžia ėmė paskolas vadovaudamasi principu „po manęs nors ir tvanas“.
Jo teigimu, 2002 m. sostinės savivaldybės skola siekė 292 mln. litų ir vėliau kasmet mažėjo iki 2006 m., kai vėl pradėjo augti: „iš pradžių A. Zuokas mėgino taupyti, bet pastaraisiais metais skola vėl išaugo. Įdomu kodėl?“- klausė J. Imbrasas.
Miesto vadovas tikino, kad jai gali nepavykti užbaigti kai kurių pradėtų projektų, nes jie esą „nepadengti realiais pinigais“.
V. Klimantavičius visus kaltinimus atmeta
“Man teko garbė ir atsakomybė beveik ketverius metus dirbti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriumi. Tuometinei Vilniaus miesto tarybai vadovavo meras Artūras Zuokas.
Per šį laikotarpį Vilnius stipriai pasikeitė ir pagražėjo, miestas tapo sparčių pokyčių pavyzdžiu ne tik Lietuvos miestams , bet ir kaimyninių valstybių didmiesčiams:
-2005 metais Financial Times FDI, remdamasi plėtros dinamika ir galimybėmis, paskelbia Vilnių rytų Europos Ateities miestu;
-2006 metais Vilniaus miestas apdovanojamas Baltijos valstybių iššūkio premija už moderniausią vieno kontakto sistemą Baltijos ir Skandinavijos valstybėse;
-2007 metų vasario mėn. Vilniaus miesto savivaldybė tampa pirmąja savivaldybe Baltijos valstybėse, kuri sėkmingai įdiegia kokybės valdymo sistemą ir sertifikuojama pagal ES ISO 9001 standartą .” – mini ankstesnės valdžios laimėjimus V. Klimantavičius.
Pasak atsistatydinusio valdininko, reikia skirti įsiskolinimus (pavyzdžiui: nesumokėti mokesčiai valstybei už švietimo darbuotojų atlyginimus arba tris metus neatsiskaityta su įmonėms už atliktus darbus) ir kreditus, kurie skiriami investicijoms – aplinkkeliams, gatvėms ir pan.
”Susidaro įspūdis, kad nepamatuotais veiksmais ir idėjų stoka stabdomas sparčiai augantis miestas – Lietuvos valstybės sostinė. Keisčiausia, kad tai daro vilniečių išrinkti politikai.” – sakoma jo pareiškime.
Kritika dėl kadrų politikos
Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybės administracijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Darius Šaluga išplatino pranešimą, kuriame rašoma, kad tarnautojų profsąjunga kreipėsi į Vilniaus miesto tarybos narius, kviesdama nepritarti tarybai pateikto administracijos struktūros reorganizacijos projektui ir grasino valdančiajai koalicijai streiku.
Be to, reorganizacijos projektą ir miesto valdžios kadrų politiką, kai esą dėl politinių motyvų atleidžiami patyrę ir tinkami tarnautojai, kritikavo ir sostinės konservatoriai.
Valdančiąją koaliciją Vilniaus miesto taryboje sudaro partija Tvarka ir teisingumas (liberaldemokratai), socialdemokratai, Lenkų rinkimų akcija ir Liberalų sąjūdis.