„Tų susitikimų yra buvę daug daugiau. Ir ypatingai buvo pokalbių iš Užsienio reikalų ministerijos pusės su Taivanu dėl tam tikrų įsipareigojimų, kas liečia investicijas Lietuvoje, jų konkretaus plano įgyvendinimą, – BNS pirmadienį sakė politikas. – Paskutinis epizodas tik parodo nuoseklų Lietuvos ieškojimą galimybių atkurti tuos diplomatinius santykius su Kinija į tą lygmenį, kokį turi kitos Europos Sąjungos šalys.“
Su taivaniečiais kalbėta ir anksčiau, ryšiai su Kinija turi būti atkurti, sako Virginijus Sinkevičius
Taip jis kalbėjo portalui „Delfi“ paskelbus, kad diplomatinio atstovavimo su Kinija atkūrimo siekianti URM rugsėjį pateikė Taivaniečių atstovybei Vilniuje prašymą pakeisti jos pavadinimą.
Portalo žiniomis, mainais už tai URM žadėjo keletą dvišalių ekonominių susitarimų ir specialaus pasiuntinio Taivanui pareigybę ministerijoje.
„Aš tikrai nedarau išvados iš to vieno epizodo. Vėlgi, aš tame susitikime nedalyvavau. Kokia ten buvo iš tiesų atmosfera, kas buvo kalbėta, tai nedalyvaujant labai sunku yra pasakyti“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Jis teigė žinantis, jog dėl glaudesnių Lietuvos ir Taivano santykių daug stengėsi ir pats ministras Kęstutis Budrys, sudarydamas galimybę Taipėjui parodyti, kad praėjusią kadenciją priimtas sprendimas dėl Taivaniečių atstovybės „nebuvo klaidingas ir kad ta partnerystė gali būti pagrįsta veiksmais“.
„Man atrodo, tas išskirtinumas, kurį praėjusi Vyriausybė pasiekė, valstybei tikrai nieko nedavė. Galbūt individualiai kai kuriems asmenims vizitų kažkokių papildomų ar dar kažko ir atnešė. Bet valstybei... Aš tikrai nieko apčiuopiamo negaliu įvardinti“, – sakė politikas.
„Visuomet sakiau, kad turime išvengti to tokio antro karto staigaus sprendimo, kur niekas nesuprato, kodėl reikėjo sugadinti santykius su Kinija. Niekas liko nesupratęs: ir ne tik šalies viduje, bet lygiai taip pat ir išorėje. Mūsų partneriai, Europos Sąjungos šalys niekas nepalaikė to sprendimo. Šiuo atveju mūsų siekis yra normalizuoti santykius su Kinija į tą lygmenį, kokį turi kitos Europos Sąjungos šalys“, – pridūrė jis.
K. Budrys žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją dėl prašymo Taivaniečių atstovybei vadina netiksliai pateikta ir atsisako ją komentuoti. Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius BNS perduotame komentare teigė norintis matyti galutinį derybų su Kinija rezultatą, o ne komentuoti procesą.
Opozicija sako esanti šokiruota informacijos apie Lietuvos raginimą Taivanui keisti atstovybės pavadinimą. Pasak jos, tai reikštų priklaupimą prieš autoritarines valstybes ir padarytų žalą šaliai.
Taivaniečių atstovybė Lietuvoje praėjusią savaitę feisbuke išplatino pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad bendradarbiavimas su Lietuva grindžiamas abipuse pagarba, bendrais interesais, skaidrumu ir partneryste.
Lapkričio 11–12 dienomis į Lietuvą turėtų atvykti Kinijos diplomatai, kurie planuoja susitikti su URM atstovais ir Seimo narių grupe, siekiančia normalizuoti diplomatinius santykius su Pekinu.
Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai pašlijo 2021 metų rudenį, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu, o Kinija griežtai smerkia bet kokias Taivano valstybingumo apraiškas.
Reaguodama į šį sprendimą, Kinija vienašališkai sumažino diplomatinį atstovavimą nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio.
Savo ruožtu Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, todėl nuo praėjusių metų gegužės šalyje neliko nė vieno Kinijos diplomato.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
