Vilniuje susirinkę Lietuvos, Lenkijos, Gruzijos, Ukrainos ir Azerbaidžano prezidentai darsyk pabrėžė pasiryžimą gilinti savo šalių energetinį bendradarbiavimą.
Tai sakoma bendrame prezidentų komunikate, kuriame sveikinimas Vilniuje trečiadienį pasirašytas penkiašalis susitarimas dėl energetinio bendradarbiavimo, kuris atvers kelią naftotiekio Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas projekto įgyvendinimui.
Spaudos konferencijoje Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus šį dokumentą pavadino "istoriniu". Pasak jo, šiais parašais buvo įsipareigota savo šalių ir viso regiono ateičiai užtikrinant energetinių išteklių tiekimą.
Pasak Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio, be ekonominio šio susitarimo aspekto yra ir didžiulė politinė reikšmė, kai toli viena nuo kitos esančios valstybės yra sujungiamos bendro likimo ir susitaria dėl esminių jų ekonominio gyvenimo aplinkybių.
"Šis susitarimas nesudaromas prieš kažkurią trečią šalį, kadangi sieja šalis, kurias vienija tranzitas", - pabrėžė Lenkijos vadovas.
Anot jo, naftotiekio projekto įgyvendinimas gali prasidėti jau kitąmet.
Azerbaidžano prezidento Ilhamo Alijevo nuomone, kuriamas energetinis koridorius ir Vilniuje pasirašyti dokumentai atvers naujas perspektyvas šalių bendradarbiavimui. "Mūsų pastangų Kaspijos, Juodosios ir Baltijos jūrų regionuose suvienijimas ateitį padarys labiau prognozuojamą ir ves į bendrą tarpusavio supratimą ir bendradarbiavimą", - sakė I.Alijevas.
Savo ruožtu, Ukrainos vadovas Viktoras Juščenka pabrėžė, kad naftotiekio "yra puikus šalių bendradarbiavimo pavyzdys".
Vilniuje be susitarimo dėl energetinio bendradarbiavimo penkių valstybių atstovai pasirašė dokumentą dėl bendro konsorciumo "Sarmatia" steigimo, kuris koordinuos naftotiekio Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas projekto įgyvendinimą.
Planuojama, kad Odesa-Brodai-Plockas-Gdanskas bus pirmas naftotiekis, kuris sujungs Kaspijos ir Juodosios jūros regioną su Baltijos jūros regiono šalimis bei taps nauju tranzito keliu naftai į Europą.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra vadinamos "energetinėmis salomis", kadangi neturi elektros ir dujų jungčių su kitomis ES šalimis ir yra beveik visiškai priklausomos nuo Rusijos energetinių išteklių. Šios priklausomybės sumažinimas yra vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų.
Vilniuje prezidentai sutarė kitą susitikimą surengti kitų metų vasarą Ukrainoje.
