Studentai ir dėstytojai pasiaukojusius kūnus analizuoja, tyrinėja jų organus, raumenis ir kaulus – tai, pasak Vilniaus universiteto atstovų, padeda geriau suprasti žmogaus anatomiją ir ruoštis būsimai gydytojo profesijai.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Giesmės, kanklės, žvakių skleidžiamos šviesos ir išdėstytos 27 urnos – ilgesinga atmosfera apsupusi Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Čia – palaikai žmonių, kurie po mirties savo kūnus paaukojo medicinos mokslui.
Į fakultetą pagerbti 27 žmonių, kurie nepabijojo atiduoti savo organus besimokantiems, atvyko artimieji, taip pat ir medicinos fakulteto studentai. Patys studentai atviri – paaukoti kūnai padeda jiems giliau išmokti apie žmogaus anatomiją.
„Gali pamatyti visiškai skirtingas anatomines variacijas, gali pamatyti, pavyzdžiui, kelio protezus“, – pasakojo trečio kurso studentas Kristupas.
Tai – pirmoji tokia ceremonija. Iki šiol donorų kūnai būdavo kremuojami, o jų urnos perduodamos artimiesiems arba saugomos. Iš medicinos fakulteto pamažu 27 urnas studentai sudėjo į automobilius, kurie kartu lydimi ilgos kolonos ir pareigūnų pajudėjo Antakalnio kapinių link.
O jau atvykę svečiai išsidalina baltas gėles, sustojo eilėn ir virš šimto žmonių, kupini rimties, susikaupimo, vedami kunigo, žygiavo link paruoštos kapavietės.
Netrukus pasiaukojusiųjų palaikus šalia vienas kito sudėjo į joms paruoštą vietą. Kapas nuklotas baltais žiedais ir žvakėmis, kurios simbolizuoja pasiaukojusių atminimą.
Auka vardan kilnaus tikslo
Susirinkę artimieji dalijosi savo istorijomis.
„Mano mamai 83 buvo, nebesulaukėme 84, būtų spalio 11 suėję... Daug problemų buvo – ir diabetas, ir inkstų akmenligė, ir regėjimas silpnas, nes buvo prasirgta meningokokine infekcija“, – dalinosi Lina.
„Motina sirgo sunkiai, tai tekdavo susidurti su gydytojais, kurie būdavo nekompetentingi“, – prisiminė kitas sutiktas artimasis Valerijus.
Palaidotų giminaičiai atviri – paaukoti savo kūną ateities kartoms paskatino kilnūs tikslai.
„Ji sakydavo: „Nu ką aš, sena „babulė“, bet pas mane jokios operacijos, viskas vietoje, inkstas – akmenų yra, dar kažkas, kad viską galėtų išnagrinėti, pamatyti studentai“, – su šypsenėle prisiminė Lina.
„Mes su motina dar, kaip sakant, truputį žvengėme, sakėme: „Va, pagaliau, nors vieną gydytoją išauginsime“, – kalbėjo Valerijus.
Ne veltui paaukoti kūnai
O atiduotus organus, tokius kaip širdį, plaučius ar inkstus medicinos fakulteto studentai pjausto, tyrinėja ir analizuoja paskaitų metu.
„Ir raumenis studijuoja, ir sąnarius, ir kaulus pasižiūri, be abejo, ir vidaus organus. Dar iki XX amžiaus pabaigos tiesiog būdavo įkalta į vadovėlį, kad ten kepenys yra 1 535 gramai, dabar mes žinome, kad jos yra nuo kilogramo iki dviejų normalios“, – pasakojo Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėja Janina Tutkuvienė.
Vilniaus universiteto atstovai pabrėžė, kad kūno donorystė padės ir tobulinti įvairių ligų gydymą.
„Tai suteikia labai didelį emocinį poveikį tam būsimam medikui, jaunam studentui, kuris tik prisilietęs prie kūno gali aiškiai suprasti, ar jis galės būti geru gydytoju“, – aiškino Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas Dalius Jatužis.
Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas teigė jaučiantis pasididžiavimą visuomene, „kad jinai brandi ir priima tokius sprendimus.“
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos ir histologijos katedra kasmet sulaukia vidutiniškai 35 kūno donorystės pareiškimų ir apie 10 donorų kūnų.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.
