Šiaulių mieste, Lietuvos darbo biržos duomenimis, yra per 200 laisvų darbo vietų. Kone pusė jų – tolimųjų reisų vairuotojams. Laikyk CE kategorijos vairavimo teises ir darbas su 4–5 tūkstančių litų alga garantuotas. Nors kelyje uždirbama duona nėra lengva, tačiau jos imasi ir moterys.
Vežios žirgus
Šiaulių vairuotojų mokymo centre Eglė Pakalniškytė mokosi vairuoti sunkvežimį. Ji sako nebūsianti tolimųjų reisų vairuotoja: „Esu odontologė ir jau dirbu pagal profesiją.“
Kodėl jaunai merginai C kategorija? „Nuo mažens užsiimu žirgų sportu. Treniruojuosi Jusaičių žirgyne. Žirgus galima vežioti specialiose priekabose arba sunkvežimiuose“, – paaiškino E. Pakalniškytė.
Mergina tik iš pradžių truputį bijojusi didžiulio „Renault“. Dabar jau įprato prie dydžio. Teoriją išmoko. Liko keletas važiavimų ir – egzaminas.
Ar sudėtinga vairuoti sunkvežimį? „Viskas ne taip, kaip lengvųjų automobilių. Bėgiai su diapazonais. Sunkiau buvo prisiminti, kaip taisyklingai vairuoti, nes jau buvau įpratusi kaip patogiau“, – pasakoja mergina.
Kursu lankė apie 10 moterų
Vairavimo mokyklose norinčių įgyti CE kategoriją kiekvieną mėnesį susirenka kelios pilnos grupės – per 30-40 žmonių. Dauguma besimokančiųjų planuoja dirbti tolimųjų reisų vairuotojais. Dalis išvyksta jais dirbti į užsienį.
Šiaulių vairuotojų mokymo centras bendradarbiauja su Darbo birža bei pervežimų įmonėmis. Faktas, kad vairuotojų paklausa kol kas yra didesnė už pasiūlą.
Šios mokyklos instruktorius Jonas Bartkus pasakoja, kad pastaraisiais metais vairavimo kursus lankė apie dešimt moterų. Daugelis jų puikiai dirba tolimųjų reisų vairuotojomis. Dauguma sėdi vienoje kabinoje su savo vyrais ir kelionėje keičiasi vietomis.
„Moterys yra motyvuotos vairuotojos, žino, ko siekia. Vyrai dažnai daro daugiau klaidų dėl per didelio pasitikėjimo savo jėgomis. Vyrai kartais lanko kursus vien dėl to, kad turėtų visas kategorijas“, – sako instruktorius.
Jei jūs jau turite C kategoriją, CE kursai jums kainuos apie 1500 litų. Neturėdami C, negalite gauti ir CE. Abi šios kategorijos kainuos apie 3000 litų.
Pusė gyvenimo be šeimos
Tolimųjų reisų vairuotojas Ričardas Radavičius suka vilkiko vairą vienoje įmonėje jau beveik 18 metų. Sako, kad vairuotojai dažnai keičia įmones ar išvyksta dirbti į užsienį. Dažnai jų apsisprendimą nulemia papildomi 100 litų.
R. Radavičius įpratęs prie savo darbo. Gal kitiems tai atrodo ir nepakeliama: „Prieš krizę atlyginimai buvo šiek tiek geresni. Gal prisidėjo ir tai, jog atsirado daugiau pervežimo įmonių“.
Kelyje patyręs vairuotojas nuotykių neieško. Per mėnesį prasuka po 12 tūkstančių kilometrų. Su tokiu darbu, anot vairuotojo, puikiai susitvarko ir moterys, jei tik turi tam pašaukimą.
Praleisti porą savaičių be šeimos šiais laikais jau lengviau: „Yra mobilieji telefonai – rašome žinutes, pasiskambiname. Kai apsuki ratą Europoje, prieš vykdamas į Rusiją, turiu kelias laisvas valandas – užsuku namo“.
Poreikis – didžiulis
Reikalavimai vilkikų vairuotojams: patirtis Europos ir Rusijos rinkose, CE vairuotojo kategorija, neturėti žalingų įpročių, griežtų nuobaudų.
Laikraščiuose pilna skelbimų, o darbo biržos internetiniame puslapyje prie vieno skelbimo mirga dviženkliai skaičiai. Tai reiškia, kad ši įmonė ieško ne vieno, o keliolikos darbuotojų.
Viena didesnių Šiaulių tarptautinių pervežimų įmonė oficialiai užrašiusi 12 laisvų darbo vietų, tačiau priims ir 75. Planuojama plėsti vilkikų parką.
Pervežimo įmonių vadovai teigia, kad gerų darbuotojų reikia visada. UAB „Refta“ direktorius Artūras Grigaliūnas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad dabar jo įmonėje yra per 70 sunkvežimių, kuriais dirba 100 vairuotojų. Natūraliai vyksta darbuotojų migracija – vieni išeina, kitus priima.
Įmonė veža krovinius į Europą. Apsuka ratą ten, vėliau patraukia į Rusiją. Tokį maršrutą vienas vairuotojas įveikia per 12 dienų arba dvi savaites. Kelias dienas grafikas gali svyruoti dėl pasienyje ar muitinėje susidarančių eilių.
Ar tai reiškia, kad Lietuva yra tranzito, o ne žemdirbių kraštas? A. Grigaliūnas sako, kad pervežimai „verda“ visame pasaulyje. Visi vežėjai jau ne konkurentai, o kolegos: „Atrodo, kad mūsų tiek daug, bet pavažiuoji šimtą kilometrų į Lenkijos gilumą ir lietuviškos mašinos tampa ne dauguma. Gyvename be sienų“.
Brangios prastovos
Direktorius A. Grigaliūnas apskaičiavo, kad vienas vilkikas vien stovėdamas garaže per dieną kainuoja beveik 300 litų.
Per metus vienas vilkikas uždirba 350 tūkstančių litų pajamų. Iš jų mokami mokesčiai, atlyginimai, investuojama į kitas mašinas.
Tie, kurie vyksta tik į Europą ir grįžta po poros mėnesių, į įmonės biudžetą „atveža“ pusę milijono. Tačiau pastarųjų ir išlaidos žymiai didesnės. Europoje didesni mokesčiai ir brangesnis kuras nei Rusijoje.
Įmonės, kurios turi apie dešimt vilkikų, galima sakyti yra labai smulkios. Vienos tokios įmonės vadovas sakė, kad nuo Naujųjų metų dar nė vienas automobilis nepajudėjo į reisą. Prieš Naujuosius reisų daugiau. Kiekvienais metais „tuščiasis“ laikotarpis vis ilgesnis. Tokios įmonės džiaugiasi, kad reisams naudoja pigesnį rusišką kurą. Tai žino ir užsakovai. Jie išsireikalauja mažesnių paslaugų kainų.
Alvydas JANUŠEVIČIUS