Praėjusią savaitę vykusiame Vietos veiklos grupių forume susirinkę aktyviausi kaimo žmonės aptarė svarbiausias nūdienos kaimo plėtros problemas, vietos veiklos grupių strategijų įgyvendinimo aktualijas.

Kaip teigė šiame forume dalyvavusi Žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė, vietos veiklos grupių darbas yra itin sudėtingas, kadangi skirtingi dalyviai su skirtingais interesais ir skirtinga misija turi parengti bendrą strategiją, galvojant apie viešąjį interesą, naudą kaimo gyventojams, visapusišką kaimo plėtrą. Juolab, kaip priminė ministrė, LEADER metodu įgyvendinamos priemonės  yra visai neseniai prasidėjęs procesas Lietuvoje.

Ministrė apgailestavo, kad ES kaimo plėtros fondo skiriamos lėšos pagal LEADER metodą yra silpniausiai įsisavinamos Lietuvoje – apie 33 proc., kai tuo tarpu kitose žemės ūkio srityse lėšų įsisavinimo rodikliai siekia arti 100 proc. Tad ministrė kėlė klausimą, kaip padėti vietos veiklos grupėms (VVG) geriau parengti strategijas bei įsisavinti ES paramos lėšas, kaip efektyviau apjungti bendruomenių ir savivaldybių interesus.

Kaip teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, LEADER+ programa Lietuvoje pradėta įgyvendinti 2004 m. Ji paskatino aktyviausius kaimo žmones ir institucijas burtis į vietos veiklos grupes, sudarytas partnerystės, bendradarbiavimo, kitais LEADER metodo principais. Šios programos dėka VVG įgijo strategijų ir projektų rengimo bei administravimo įgūdžių, o 10 geriausiai parengtų bandomųjų integruotų strategijų gavo finansinę paramą. LEADER metodo pagalba kaimo gyventojai įvertino partnerystės, bendradarbiavimo, asocijuotų interesų atstovavimo svarbą – iki šiol yra įsikūrusios 1300 kaimo bendruomenės bei 46 vietos veiklos grupės (dengiančios daugiau kaip 99 proc. kaimo teritorijos), o 2007 m. spalio 27 d., siekiant glaudesnio tarpusavio bendradarbiavimo bei efektyvesnio problemų identifikavimo ir jų sprendimų ieškojimo, įsteigtas ir Vietos veiklos grupių tinklas, iš pradžių jungęs 23 vietos veiklos grupes, o šiuo metu jau 36.

REKLAMA

Tik pradėjus įgyvendinti LEADER+ programą, pagal Lietuvos bendrąjį programavimo dokumentą konkurso būdu buvo numatyta atrinkti 7 strategijas, tačiau ŽŪM, pastebėjusi, kad kokybiškai parengtų strategijų yra ženkliai daugiau, papildomai kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama jų skaičių padidinti iki 10. Vienai VVG strategijai įgyvendinti buvo skirta iki 508 tūkst. Lt. Sėkmingiausiai strategijas įgyvendinti sekėsi Aukštaitijos bendruomenių, Dzūkijos kaimo plėtros partnerių vietos veiklos grupėms, Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybės vietos veiklos grupei „Nemunas“. Kaimo plėtros departamento direktorė akcentavo, kad bandomųjų integruotų strategijų atrankoje didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į socialinės – ekonominės situacijos analizę VVG teritorijoje, taikymo sritis, finansinio plano skaidrumą ir pagrįstumą, strategijoje numatytų prioritetų ir veiksmų įgyvendinimo planą. Taip pat kruopščiai vertinti ir VVG partnerystės kokybės, pasirinktos teritorijos pagrindimo kriterijai. Lietuvos kaime veikiančioms VVG 2004–2006 metais iš viso buvo skirta apie 9 mln. litų Europos Sąjungos paramos. J. Stakėnienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos VVG daugiausiai rinkosi ,,Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimo“ temą bei pažymėjo, kad ,,Techninių ir mokslinių žinių panaudojimo“ tema taip ir liko nepasirinkta.

Kaimo plėtros departamento direktorė akcentavo, kad 2007–2013 metais įgyvendinant vietos plėtros strategijas, ypač reikia atkreipti dėmesį į jau 2004–2006 metais iškilusias projektų administravimo problemas, į partnerystės galimybę tarp vietos projektų vykdytojų, ypač kaimo bendruomenių, su kitais viešaisiais juridiniais asmenimis (pvz. savivaldybėmis). Siekiant darnaus VVG ir savivaldybių bendradarbiavimo ŽŪM rekomenduoja savivaldybėms biudžete numatyti 150 tūkst. lt per metus LEADER projektams remti.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų