Sunkiai įgyvendinamą Vilniaus ir Kauno dvimiesčio viziją architektai siūlo keisti esą kur kas perspektyvesne trimiesčio idėja, rašo "Lietuvos žinios" (LŽ).
Sostinę ir uostamiestį tuomet sujungtų greitojo geležinkelio vėžė ir autostrada. Svarstoma, kad iš Vilniaus į Klaipėdą (ir atvirkščiai) būtų galima nuvykti per pusantros valandos. Taip prognozuoja strateginį projektą kuriantis architektas Alvydas Pranas Steponavičius. Jis siūlo pratęsti europinės geležinkelio vėžės "Rail Baltica" atšaką, kuri nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos turėtų eiti per Marijampolę, Kauno hidroelektrinę iki Palemono.
"Akivaizdu, kad ateityje Karmėlavos oro uostas taps visos Lietuvos bamba. Kolegos iš "Vilniaus plano" autostradą planuoja iki čia. Būtų nedovanotina klaida nepratęsti ir "Rail Balticos", - įsitikinęs savivaldybės įmonės "Kauno planas" projekto vadovas A.P.Steponavičius.
Karmėlavojetam turėtų rastis nauja geležinkelio stotis. Tiek greitasis geležinkelis, tiek autostrada turėtų sukti į Klaipėdą, o maždaug 260-300 kilometrų per valandą greitį pasiekiantys traukiniai skrietų ir sostinės link. "Lisabonos strategija verčia galvoti, kad mažų valstybių ateitis yra geležinkelių transportas. Vadinamasis 9B koridorius yra kone svarbiausias Rytų Europoje, tad čia interesų gali turėti ir Maskva, Minskas, Kijevas. Mūsų siūlomas projektas perspektyvus", - įsitikinęs A.P.Steponavičius.
Tačiau architektas pažymėjo, kad dvimiesčio idėja nemirė. "Ji ir skatina žiūrėti toliau, rengti strategiją, suteikti galimybę mūsų politikams matyti realias perspektyvas. Prisipažinkite, kad šiuo metu nesvarstyti greitojo susisiekimo tarp miestų projekto būtų nuodėmė", - tvirtino vienas aktyviausių idėjos propaguotojų. Anot jo, prie vadinamojo didžiojo Kauno projekto dirba didelės pajėgos. Architektas neabejojo, kad šiai grandiozinei, bet neabejotinai perspektyviai idėjai įgyvendinti prireiks daugiau kaip dešimtmečio ir, žinoma, milžiniškų investicijų. Prognozuojama, kad vien tik atšakai nuo Babtų sankryžos iki Neveronių lanksto reikėtų apie 1,5 mlrd. litų. Tikimasi, kad daugiau kaip pusę reikiamų lėšų pavyktų gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų
