„Mano siūlymas buvo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pagalvoti apie galimybę tokias atostogas pasiankstinti visiems moksleiviams – tiek pradinių klasių, tiek pagrindinio, tiek gimnazinio ugdymo.
Ir tą laikotarpį panaudoti kaip ir rudens atostogų metų panaudoti kaip savotišką pauzę. Dėl ikimokyklinio ugdymo įstaigų tokio siūlymo nebuvo ir ne kartą esame kalbėję, kodėl šias įstaigas būtų sudėtinga stabdyti. Visų pirma dėl to, kad dalis jaunų darbuotojų negalėtų išeiti į darbą“, – tokią mintį pirmadienį vykusiame Covid-19 valdymo komiteto posėdyje išsakė Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas A. Veryga.
Vis dėlto, tokie laikinojo sveikatos apsaugos ministro siūlymai priimtini atrodo tikrai ne visiems. Jau kurį laiką Vyriausybės sprendimus ir nuotolinio mokymo organizavimą kritikuoja tiek tėvų, tiek pedagogų bendruomenės, o svarstymas paankstinti Kalėdų atostogas daugeliui jų atrodo tik kaip dar vienas būdas tempti laiką ir atitolinti tikrosios problemos sprendimus.
Tėvai atostogų pratęsimą vertina kritiškai
Lietuvos tėvų forumo (LTF) tarybos narė, pedagogė Jolanta Lipkevičienė pasakoja apie tėvų bendruomenės diskusijas nuotolinio mokymo ir Kalėdų atostogų pratęsimo klausimu. Jos teigimu, kai kurios nuomonės išsiskiria, tačiau visgi yra pastebima bendra tendencija.
„Yra tokia nuomonė, kad Veryga kišasi į švietimo reikalus nelabai turėdamas tam kompetencijų, kaip veikia mokyklos, kaip veikia ugdymo planai, kaip susiplanuotos veiklos yra.
Tarsi išleidžia vaikus į atostogas, o valstybė neturi pinigų sumokėti tėvams, kad jie galėtų savo vaikus prižiūrėti. Darbdaviams tada numeta finansinę naštą ir jie turės tvarkytis. Šitas laikas iki švenčių būdavo, kad žmonės turėdavo pakankamai daug darbo ir užsidirbdavo pragyvenimui. Dabar jie turės prižiūrėti savo vaikus“, – tėvų poziciją aiškina J. Lipkevičienė.
Jos teigimu, kai kuriais valdžios sprendimais šeimos yra tarsi „stumiamos į skurdą“. Dar vienas visiems jau ne pirmą kartą kylantis klausimas – kas prižiūrės ir užsiims su namuose likusiais vaikais, jeigu tėvams nebus suteikiamas nedarbingumas.
„Šios problemos yra tarsi nustumiamos į paraštę, bet kas vyks su šeimomis, su jų vaikais, sunku pasakyti. Tendencijos tokios, kad vaikai būna prie ekranų ir nukenčia dar labiau, o po to sugrįžta į mokyklą su išaugusią apatija ir nerimu. Giluminės problemos neišspręs tas atostogų paankstinimas.
Mokyklų bendruomenės galėtų pasitarti ir ne už visus nuspręsti, o leisti pasirinkti, kaip jos gali (organizuoti ugdymo procesą – aut. past.). Gal sumažinus klasių apimtis arba sprendžiant kur turi galimybių tėvai, o kur neturi. Viską įsivertinus sukurti aplinką, kad mokymasis vyktų ir pagalba šeimoms būtų iš pačių švietimo įstaigų", – teigia LTF tarybos narė.
Asociacijos „Tėvai švietimui“ pirmininkė Kristina Paulikė tv3.lt sako, kad jeigu ekspertai tikrai galėtų pateikti svarius argumentus, kodėl reikėtų prailginti moksleivių atostogas, tokiam sprendimui galbūt ir būtų pritarta. Tačiau jos manymu, verta apgalvoti ir kitus variantus, tokius kaip visuotinis nuotolinis mokymas.
„Tokiu atveju kyla klausimas, ar tam esame pasiruošę bent jau finansiškai? Jei ne, tai akivaizdu, kad lengviausia būtų paankstinti atostogas.
Neužmirškime, kad tiek tėvams, tiek pedagogams ir visai švietimo bendruomenei nerimą kelia ugdymo kokybės klausimas. Visi šie Covid-19 metai tikrai turės įtakos mokinių pasiekimams, todėl turime visi kartu ieškoti geriausių sprendimų, galinčių sumažinti neigiamą pandemijos poveikį vaikų ugdymo kokybei”, – teigia K. Paulikė.
Kai kurios profsąjungos nuotolinį mokymą kritikuoja
Nuotolinio ugdymo visoje šalyje įvedimas taip pat yra viešai svarstomas kartu su galimybe ilginti moksleivių kalėdines atostogas. Griežtinti ugdymo procesą siūlė prezidento suburta sveikatos ekspertų taryba. Tokio siūlymo neatmetė ir A. Veryga.
„Dėl keleto griežtesnių priemonių jau šiandien kalbėjau. Aišku, girdime pasvarstymus dėl būtinybės ar galimybės pereiti į pilnai nuotolinį ugdymo procesą.
Bet tikrai, manau, svarstytinas variantas ir nuotolinio ugdymo tam tikram laikotarpiui. Tai sulauksime vertinimo kolegų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir tada būtų galima svarstyti tuos sprendimus“, – žurnalistams kalbėjo jis.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) antradienį išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog tokie pasiūlymai yra „neišdiskutuoti ir neargumentuoti“.
„Siūlymai įvesti visuotinį nuotolinį mokymą visoje šalyje nėra pagrįsti jokiais oficialiais duomenimis. Pats esu mokytojas, bendrauju su kolegomis ir vieningai sutariame, kad kuo ilgiau tęsis nuotolinis mokymas, tuo skaudesnes pasekmes patirsime ateityje.
Neigiami rezultatai mokymosi kokybei ir šalies ekonomikai labai gerai atsiskleis ateityje vertinant mokinių pasiekimus. Jeigu būtų įvestas toks karantinas kaip pavasarį, nukentės visi – mokiniai, mokytojai, tėvai ir valstybės ateitis“, – teigia LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
LŠMPS taip pat atkreipia dėmesį ir į galimas visuotinio nuotolinio mokymo finansines pasekmes – E. Milešino teigimu, įvedus nuotolinį mokymą finansiškai nukentės ir patys mokytojai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistai bei kitas personalas.
„Švietimo įstaigų vadovai turės pagrindą taupyti mokytojų sąskaita ir šį kartą apginti mokytojų interesus bei, kaip pavasarį, įrodyti kodėl mokytojams, neturintiems kontaktinio darbo su vaikais, atlyginimai neturi mažėti, bus sunku“, – teigė jis.
ŠMSM šią savaitę nuotolinio mokymo nesvarstys
Visiškai kitokios nuomonės laikosi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) bei jos pirmininkas Andrius Navickas. LŠDPS netgi kreipėsi į paskirtąją premjerę Ingridą Šimonytę su prašymu „kuo skubiau iš naujo vertinti situaciją dėl tolimesnio švietimo įstaigų darbo ir svarstyti galimybę dirbti tik nuotoliniu būdu”.
Profesinės sąjungos kreipimesi sakoma, kad virusui sparčiai plintant „situacija tampa ypač nepalanki ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo įstaigose, nes būtent jos dirba kontaktiniu būdu“. 5-12 klasių mokiniai nuo lapkričio pradžios yra perėję prie nuotolinio arba mišraus mokymosi.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjo Kęstučio Butvydo, Kalėdų atostogų paankstinimas ministerijoje yra svarstomas, tačiau apie visuotinį nuotolinį ugdymą kol kas nekalbama.
„Šią savaitę apsvarstysime mokinių žiemos atostogų klausimą. Tai neturi būti vienašališkas ministerijos sprendimas, kadangi jis tiesiogiai paliečia mokinių ugdymą, tėvų darbą, mokyklos ugdymo programas.
Todėl išklausysime mokyklų atstovų, tėvų bendruomenės narių, epidemiologų nuomones. Atsižvelgę į jas, parengsime ministerijos siūlymus ir sprendimus, kuriuos pateiksime dabartinei arba jau naujai Vyriausybei", – antradienį kalbėjo K. Butvydas.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Navickas tv3.lt teigia, kad būtent dėl tokio ministerijos požiūrio siūlymą svarstyti nuotolinį mokymą teikė ne senajai, o jau naujai Vyriausybei.
„Būtent ir kreipėmės į naują Vyriausybę žinodami, kad ši galbūt nepriims jokių sprendimų. Vėlgi mes irgi siūlome vertinti situaciją iš esmės ir pasitelkti epidemiologus, nes dabartinė situacija, kuri yra viešai pateikiama, galbūt visai neatitinka tikrovės.
Labiausiai mes kviečiame ne iš karto įvesti (nuotolinį mokymą – aut. past.), o įvertinti situaciją ir tada spręsti, ar iš tikro galima neįvesti mokyklose, kur dabar yra tragiška situacija. Pusė mokytojų saviizoliacijoje ir mokinių daug serga. Toliau laikyti tokias mokyklas išbalansuotas ir jose imituoti ne nuotolinį darbą, manyčiau, kad nėra protinga“, – teigė jis.
A. Navickas kritiškai vertina ir laikinojo sveikatos apsaugos ministro siūlymus paankstinti šventines moksleivių atostogas.
„Nelabai aiškus pasiūlymas, ką reiškia „ankstinti“. Ar tai reikštų, kad per Kalėdas, naujus metus reikės mokytis ir dirbti? Ar čia jos bus prailgintos?
Reikėtų iki galo suprasti, kas čia per siūlymas ir turbūt visiems tariantis, tiek tėvams, tiek mokiniams, mokytojams ir visuomenei, ieškoti tinkamiausio sprendimo“, – teigia LŠDPS pirmininkas A. Navickas.
Kol kas švietimo įstaigų darbas nesikeičia
Vyriausybei nepriėmus naujų sprendimų, iki gruodžio 17 d. ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai, pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ugdomi kontaktiniu įprastu būdu.
5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose mokysis, studijuos nuotoliniu arba mišriu būdu.
Kokį būdą rinktis, apsisprendžia pati mokykla arba jos steigėjas, bendrojo ugdymo mokyklų atveju dažniausiai tai yra savivaldybės.
