Tiek energetikos, tiek susisiekimo sferoje pasikeitus valdžiai keičiasi ir valstybės valdomų įmonių vadovai. Ar padaryta kokia nors pažanga?
Aistros dėl konkurso
Pasikeitus valdžiai atsistatydinęs buvęs Klaipėdos jūrų uosto vadovas, Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas sakė, kad naujos valdžios veiksmai rodo, jog progreso, parenkant valstybės įmonių vadovus, nėra. Jis mano, kad viską lemia lojalumas atitinkamą įmonę kuruojančiam ministerijos vadovui.
„Jokios pažangos nematau. Pastebiu net tam tikros degeneracijos požymių. Kalbėsiu konkrečiai apie Klaipėdos jūrų uosto direkciją. Prieš ketverius metus tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, skelbdamas konkursą vadovo vietai užimti, prie kvalifikacijos reikalavimų įrašė „aukštąjį universitetinį“ išsilavinimą, o dabartinio ministro paskelbtame konkurse šis reikalavimas susiaurintas iki „techninio technologinio“.
Tai kelia rimtų įtarimų, ar ši vieta nėra kam nors numatyta. Išeina, kad nei teisininkas, nei vadybininkas pretenduoti į šį postą negali. Žinant, kad geriausius šios srities specialistus Europoje ruošia Antverpeno universiteto Laivybos valdymo institutas, kyla ir juokas, ir tam tikri įtarimai“, – kalbėjo E. Gentvilas „Balsas.lt savaitei“.
Klaipėdos universiteto ruošiami uostų valdymo specialistai, E. Gentvilo nuomone, vargu ar atitiktų naujojo ministro, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovo Rimanto Sinkevičiaus, paskelbto konkurso uosto vadovo vietai užimti reikalavimus.
Jaučiasi teisus
Ministrui R. Sinkevičiui atrodo kitaip. „Manau, kad tokiam objektui, kuriame įgyvendinami dideli projektai, vadovaujantis asmuo turi išmanyti techninius dalykus. Tai ne vien reikalavimas žinoti laivų techninius duomenis ar panašiai, tai daug platesni reikalavimai“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“.
Anot R. Sinkevičiaus, politiniai oponentai arba žiniasklaida klausimus gali sukioti visaip. „Jei tokio reikalavimo nebūčiau įrašęs, būtų interpretuojama, kad į šį postą tinka ir humanitaras, ir baleto šokėjas. Tada irgi būtų galima klausti, ar postas nėra kam nors numatytas“, – šaipėsi ministras.
Klaipėdos kompanija
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad praėjusios kadencijos susisiekimo ministro, Liberalų sąjūdžio vadovo E. Masiulio valdoms priklausiusios įmonės irgi daugiausia buvo valdomos jam idėjiškai artimų ir iš jo gimtosios Klaipėdos kilusių personų. Su kai kuriais konkursus laimėjusiais asmenimis ministras buvo „susidūręs“ studijų laikais.
Be jau minėto partijos kolegos ir klaipėdiečio E. Gentvilo, iš pareigų pasitraukė E. Masiulio paskirtas Tarptautinio Vilniaus oro uosto direktorius Tomas Vaišvila.
E. Masiulio politinio pasitikėjimo aplinkoje irgi dominavo Lietuvos pajūrio augintiniai. „Lietuvos pašto“ valdybai dar ir šiandien priklauso Rimvydas Vaštakas ir Paulius Jankauskas.
Sovietinis reliktas
Keičiantis valdžioms visada prasideda žodžių karas dėl savų skyrimo į postus. Vieni labiau mėgsta vadybininkus, o kiti saviškių ieško tarp technokratų.
Kauno Vytauto Didžiojo universitete dirbantis politologas Antanas Kulakauskas „Balsas.lt savaitei“ sakė manąs, kad techninio ar specialaus išsilavinimo reikalavimas įmonės vadovui yra iš esmės sovietinis recidyvas.
„Kiekvienam konkrečiam atvejui reikėtų konkretaus tyrimo, – sakė jis. – Tačiau man kyla klausimas, ar tai nėra sovietinio mentaliteto palikimas, kuris buvo populiarus, kai ministro pirmininko pareigas ėjo velionis Algirdas Mykolas Brazauskas. Girdi, jei nesi baigęs Kauno politechnikos instituto (dabartinis Kauno technologijų universitetas – red. past.), tai jau nei įmonei, nei ministerijai vadovauti negali, nors tai iš esmės yra būtent vadybinis darbas.
Sovietinis mąstymas visur reikalauja kišti „ūkiškus“ žmones, tik kad ūkiui nuo to nebūtinai būna nors kiek geriau“, – ironizavo A. Kulakauskas.
TIK FAKTAI
Reikalavimai pretendentams į Klaipėdos uosto vadovo postą
1. Turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslų studijų srities arba jam prilygintą išsilavinimą.
2. Turėti ne mažesnį nei penkerių metų vadovaujamo darbo stažą transporto srityje. Sugebėti savarankiškai priimti sprendimus, analizuoti ir apibendrinti ekonominę, statistinę ir kitą informaciją.
3. Išmanyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Europos Sąjungos teisės aktus, kitus teisės aktus, reglamentuojančius įmonės kompetencijai priskirtus klausimus, jais naudotis ir taikyti praktiniame darbe.
4. Mokėti anglų ir rusų kalbas ne žemesniu kaip B1 lygiu, dirbti kompiuteriu.
5. Atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
