2011 m. pabaigoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl aukščiausiųjų audito institucijų nepriklausomumo. Joje teigiama, kad šios institucijos gali objektyviai ir veiksmingai vykdyti savo uždavinius tik tada, kai yra nepriklausomos nuo audituojamo subjekto ir apsaugotos nuo išorės poveikio. Kitaip sakant – ir nuo politikų bei valdininkų įtakos.
Politikai spaudimo nedaro, bet ir spręsti neskuba
Anot valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės, kai kurioms šalims tai ypač aktualu, tačiau Lietuvoje ir iki šiol politikų įtaka nebuvo juntama.
„Tikrai nejuntame jokio politinio spaudimo, mūsų auditoriai dirba nepriklausomai, bet kai šitoks principas paskelbiamas iš tarptautinės tribūnos, išgirstama geriau“, – sakė valstybės kontrolierė, viešėdama Balsas.lt studijoje.
Jos teigimu, pasiūlymų atlikti auditus iš Seimo narių sulaukiama, tačiau dažniausiai tai rodo norą, kad valstybės kontrolė ne tik pasakytų, kokios yra problemos ir kaip jas galima spręsti, bet ir tarsi paragintų tai daryti.
„Kartais atrodo, kad problema akivaizdi, bet ji nesprendžiama, o atlikus auditą ir pateikus išvadas bei rekomendacijas, ji pradedama spręsti“, – teigė G. Švedienė.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Romas Valentukevičius, kalbėdamas Balsas.lt studijoje taip pat teigė mėginimų daryti įtaką nepatiriantis. Tačiau į Seimo kontrolierių pateiktas rekomendacijas esą ne visada noriai atsižvelgiama, o negerovės šalinamos ne taip greitai, kaip norėtųsi.
„Seimo nariai turi teisę perduoti savo rinkėjų skundus, jeigu pažeidžiamos jų teisės. Tokių prašymų būna nemažai. Bet negerai, kad jie patys lėtai sprendžia klausimus, ypač susijusius su įstatymų pakeitimais, dėl kurių mes kreipiamės. Mane kartais stebina įvairių lygių politikų požiūris: „čia ombudsmeno rekomendacija, tai galime vykdyti, galime nevykdyti“.
Bet kontrolieriaus sprendimas yra paremtas įstatymu – kurioje dalyje jis pažeistas ar kokios piliečio teisės pažeidžiamos. Tai aš sakau: jūs galite rekomendacijos nevykdyti, bet ištaisykite įstatymo spragas arba savo sprendimus, ir problema išsispręs“, – sakė R. Valentukevičius ir pridūrė, kad pasaulinė praktika yra tokia, jog kai kreipiasi ombudsmenas, valstybės institucijos ir pareigūnai reaguoja operatyviai.
R. Valentukevičius: jeigu reikės, pasitelksime teismą
Anot R. Valentukevičiaus, nors Seimo kontrolieriai daugiausia tiria žmonių skundus, jie turi teisę pradėti tyrimą ir savo iniciatyva.
„Pernai buvo didelis triukšmas dėl medicinos atliekų. Pasirodo, labai paprasti dalykai: valdininkai, pareigūnai buvo kalti dėl tų problemų. Bet dabar jau yra priimtas vyriausybės dokumentas, reglamentuota, ką veikia Aplinkos ministerija, ką Sveikatos apsaugos ministerija, ką Ūkio ministerija turi daryti, nes iki absurdo buvo prieita: ir auditas tai konstatavo, ir aš išsiaiškinau, kad 87 mln. Lt buvo investuota į gamyklos „Toksika“ Šiauliuose statybą, ji turėjo jau prieš 2 metus veikti, bet dar šiandien ji pilnai nefunkcionuoja. Nusikalstama veikla, kurios pagrindas buvo trijų žinybų nesusikalbėjimas“, – prisiminė 2011 m. viduryje plačiai nuskambėjusią istoriją, dėl kurios Lietuvoje teko skelbti net ekstremalią padėtį, R. Valentukevičius.
Jo teigimu, kai kada Seimo kontrolieriai gindami žmonių teises būna priversti kreiptis ir į teismą.
„Pavyzdžiui, pastato privačios struktūros retransliacijos bokštus, pažeisdamos įstatymus, o mes stengiamės juos pašalinti. Jeigu nepaklūsta gera valia? Vienoje byloje net Aukščiausiojo Teismo prireikė, bet dabar tie retransliacijos bokštai bus nugriauti“, – pasakojo R. Valentukevičius apie svarbiausius 2011 m. rezultatus.
G. Švedienė: po Valstybės kontrolės auditų valstybei sugrąžinta 11 mln. litų
Anot valstybės kontrolierės G. Švedienės, jos vadovaujama institucija prižiūri, kaip naudojamos valstybės lėšos ir valdomas valstybės turtas. Per metus vidutiniškai atliekama apie 130 auditų, iš kurių apie 100 yra finansiniai, o dar apie 30 – veiklos auditai.
„Praėjusiais metais prioritetine mes buvome pasirinkę viešųjų pirkimų sritį. Identifikavome viešųjų pirkimų problemas, kurias nagrinėsime toliau. Aktuali problema – bešeimininkio turto realizavimas. Muitinės, mokesčių inspekcija, policija – visos šios institucijos šiame procese dalyvauja, bet tai ir yra problema, kad procesas necentralizuotas. Ir vienas mūsų pasiūlymų – jį centralizuoti“, – pasakojo ji.
Anot G. Švedienės, tais atvejais, kai padaryti reikšmingi pažeidimai, valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojas turi teisę savo sprendimu įpareigoti, kad lėšos, kurios panaudotos ne pagal paskirtį, būtų grąžintos į biudžetą.
„Pernai surašėme 5 tokius sprendimus. Įgyvendinus rekomendacijas grąžinta 11 mln Lt. Kasmet būna atvejų, kai turime perduoti medžiagą teisėsaugos institucijoms. Pernai buvo 7 atvejai, kai mes kreipėmės į teisėsaugos institucijas“, – sakė ji.
Valstybės kontrolierės teigimu, nors 2011 m. buvo atliktas Valdovų rūmų auditas. Šią sritį planuojama audituoti ir 2012 m., nes norima įsitikinti, ar vykdomos pateiktos rekomendacijos. Pernai atlikus Privalomojo sveikatos draudimo fondo auditą, nuo šiol jis bus atliekamas kasmet.
„Audito ataskaitos išvadose įvardijame problemas, kurias matome, ir teikiame rekomendacijas, kaip tas problemas siūlome spręsti, kaip gali būti tobulinama teisinė bazė ir panašiai. Didžioji dalis – apie 85 proc. mūsų rekomendacijų įgyvendinama. Tai daug, nes ES šalių vidurkis yra apie 75 proc.“, – sakė G. Švedienė Balsas.lt studijoje. Tačiau ji pripažino iš audituojamų institucijų pasigendanti didesnio siekimo įgyvendinti rekomendacijas.
Daug skundų – ne priežastis džiaugtis
Seimo kontrolierius R. Valentukevičius, 2011-sius pavadinęs derlingais metais, nes gavo beveik 600 skundų daugiau, negu prieš metus, tuo nelinkęs labai džiaugtis.
„Tai gerai, nes mumis pasitiki. Bet tai blogai. Iš tų gautų 2 000 skundų ir per 2 000 pareiškimų – 35 proc. buvo pripažinti pagrįstais. Vadinasi, mūsų valstybėje dar daug blogų dalykų“, – apgailestavo jis.
„Pavyzdžiui, kreipėsi neįgalieji, kad Kaune asmenys, atvykę iš kitų vietovių, negali nemokamai pasistatyti automobilių. Pasirodo, įstatyme nebuvo tinkamai reglamentuota, ir Kauno m. taryba priėmė sprendimą, kad tik Kauno neįgalieji gali statyti. Iš kur pilietis, atvykęs pavyzdžiui, iš Marijampolės, gali žinoti, kad Kaune yra sava tvarka? Aš kreipiausi į Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijas, ir iš ministro gavau patikinimą, kad ta spraga bus likviduota. Tai maža detalė, bet svarbi žmogui“, – pateikė pavyzdį R. Valentukevičius.
„Iš kai kurių savivaldybių, dėl kai kurių institucijų veiklos labai mažai gauname skundų, bet kai kurios yra „piktybiškos“, – sakė jis. Seimo kontrolierių įstaigos vadovas taip pat apgailestavo, kad pastaruoju metu dėl elementarių žmogaus teisių pažeidimų jie gauna nemažai nusiskundimų iš laisvės apribojimo įstaigų.
Prioritetai 2012: sveikata, „Sodra“ ir vaiko teisių apsauga
Kalbėdama apie 2012 m. laukiančius darbus valstybės kontrolierė G. Švedienė teigė, kad šiemet planuojama atlikti per 150 auditų, iš jų 113 bus finansiniai auditai, o likusieji – veiklos auditai.
„Prioritetinė sritis 2012 m. – koks turi būti viešasis sektorius, kad jis kuo geriau atspindėtų žmogaus lūkesčius. Auditai bus atliekami sveikatos apsaugos srityje, darbingumo ir neįgalumo lygio nustatymo srityje, bus audituojama vaiko teisių apsauga, studijų programų rengimas, atliekų tvarkymas, vietiniai keliai. Taip pat pirmą kartą atliekame Valstybinio socialinio draudimo fondo auditą. O artimiausiu metu pranešime, kaip modernizuojami muziejai, kaip organizuojama Bendrojo pagalbos centro veikla, aprūpinimo vaistais ligoninėse auditų rezultatus“, – sakė ji ir pabrėžė, kad atliekant 2012 m. valstybinius auditus bus pradėta tiesiogiai taikyti tarptautinius audito standartus.
Kalbėdamas apie 2012 m. planus Seimo kontrolierių įstaigos vadovas R. Valentukevičius teigė, kad jie sieks būti dar arčiau žmogaus.
„Žmonės ne visada žino, kur skųstis, todėl kai lankomės regionuose, susitikti ateina daug žmonių. Pavyzdžiui, po apsilankymo viename regione gavau dar per 30 papildomų skundų, neskaičiuojant tų, kuriuos įteikė vietoje. Mes stengsimės įtraukti ir nevyriausybines žmogaus teisių organizacijas – taip bandysime išplėsti galinčių padėti ratą, kad pasiektume atokiausius Lietuvos kampelius“, – aiškino jis.
R. Valentukevičius taip pat pabrėžė, kad ir toliau stebės, kaip sprendžiamos anksčiau atskleistos problemos.
„Mes visus skundus kontroliuojame tol, kol problema baigiama spręsti. Kad ir žemės nuosavybės problemos – jos tęsiasi 2-3 metus. Ir medicinos atliekų problema iki šiol nebaigta spręsti: „Toksikoje“ bandymai vyksta, yra ten įvairių niuansų, bet juk lėšų švaistymas – vežti deginti atliekas į Latviją“, – aiškino jis.
„Mes visi esame savo valstybės piliečiai ir turime būti jos šeimininkai“, – pabrėžė Balsas.lt studijos svečiai valstybės kontrolierė G. Švedienė ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovas R. Valentukevičius, ragindami valstybės turtą vertinti kaip asmeninį ir jį saugoti.
„Jeigu žmonės mato pažeidimus, tegul kreipiasi, tegul informuoja apie tai, kas vyksta greta jų. Mes tai nagrinėsime, įtrauksime į savo programas“, – kviečia G. Švedienė, siūlydama informaciją teikti naudojantis institucijos interneto tinklalapiu.
Anot R.Valentukevičiaus, pastaruoju metu vis daugiau laiškų jie gauna el. paštu. Tačiau yra ir kita galimybė – skambinti nemokamu telefonu 8-800-22100.
„Žmonės turi būti savo valstybės šeimininkais, ir mes esame tam, kad padėtume jiems rasti tiesą, o jų teisės nebūtų pažeidžiamos“, – sakė jis.
