Trisdešimt milijonų litų iš valstybės – už žmogžudystę gaubiančią paslaptį. Tokia suma prieš dešimtmetį sūnaus netekusiems panevėžiečiams Zenonui ir Birutei Laureckams neatrodo per dideli pinigai. Tiek metų tėvas aiškinasi, kas ir už ką nužudė jo vaiką. Vyriškis tvirtina, jog tik viešumui turi būti dėkingas, kad ir jis pats dar ne po velėna. Apie tai pirmadienį rašo dienraštis "Sekundė".
Abejoja teisėsauga
„Sūnaus gyvybės įkainoti neįmanoma. Bet aš turiu atlikti tėvo pareigą ir išsiaiškinti tikruosius žudikus. Kas tai padarys, jei ne aš?“ – pabrėžė Z.Laureckas, Panevėžio apygardos teismui pateikęs ieškinį dėl 30 milijonų litų neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad iki šiol nesurastas prieš dešimt metų jo sūnui gyvybę atėmęs žudikas.
Vyriškis įsitikinęs, kad 19-mečio Deivido žudikai nenubausti dėl teisėsaugos pareigūnų kaltės. Neva ne tik jie, bet ir kai kurie politikai deda pastangas, kad tikroji tiesa neiškiltų į paviršių.
D.Laureckas 1997 m. gegužę Ramygalos gatvėje buvo nudurtas peiliu į širdį.
Pasak jo tėvo, tądien sūnus su bendraklasiais vakarinėje mokykloje šventė paskutinio skambučio šventę. Z.Laureckas įsitikinęs, jog jo sūnaus žmogžudystė nebuvo atsitiktinė.
„Buvo suplanuota jį išvilioti iš mokyklos ir išsivesti į gatvę. Jo nužudymą matė keliasdešimt liudininkų, bet prokurorams to neužteko, kad tikrieji kaltininkai būtų nubausti“, – su nuoskauda kalbėjo nužudytojo tėvas.
Apkaltino šmeižtu
Pasak vyriškio, jo paties surasti liudininkai pasakojo matę gatvėje Deividą kartu su trimis jaunuoliais. Pastarieji neva susistumdė, tačiau D.Laureckas, nesikišdamas į jų santykius, įvykius stebėjo atokiau.
„Tas susistumdymas tebuvo muštynių imitacija, priedanga tikrajam nusikaltimui. Kodėl Deividui daugiau nebuvo jokių sužalojimų padaryta – durta tiesiai į širdį“, – įžvelgė svarbią aplinkybę Z.Laureckas.
Vyriškio teigimu, jo sūnus buvo persekiojamas kone metus – per tiek laiko į jį kėsintasi neva šešis kartus.
Iš vestuvių muzikanto duonos gyvenantis Z.Laureckas pats ėmėsi žmogžudystės tyrimo. Teisėsaugininkams jis nurodė du įtariamuosius, vienas jų – kaimynas. Už tokius kaltinimus gedinčiam tėvui pačiam teko sėstis į teisiamųjų suolą – apkaltinti žmogžudyste panevėžiečiai iš jo norėjo prisiteisti po 10 tūkst. litų.
Z.Laureckas tikina vis dėlto nesumokėjęs nė lito ir už tai esąs dėkingas vienam žinomam šalies politikui ir prokurorui.
„Jis buvo apstulbintas panevėžiečių teisėsaugininkų darbu. Kaip, sakė, jūs galite žmogų teisti, jei nesuradote tikrųjų žmogžudžių. Iš tiesų, iš kur mūsų prokurorams žinoti, kad mano nurodyti kaltininkai yra nekalti, jei byla neištirta?“ – pasakojo Z.Laureckas.
Susidorojo dėl pinigų?
Žmogžudystės pėdsakais jau dešimt metų sekantis vyriškis visus savo surinktus parodymus kruopščiai fiksuoja įrašinėdamas į vaizdo juostą. Apie jo pastangas susekti ir įrodyti sūnaus žudikus liudija ir trys storiausios bylos dokumentų, patvirtinančių, jog į šios istorijos narpliojimą įtraukti ne tik teisėsaugininkai, bet ir aukščiausi šalies politikai.
Z.Laureckas mano atskleidęs žmogžudystės paslaptį, tik josios nepavyksta įrodyti teisėsaugininkams. Jo nuomone, sūnus tebuvo įrankis bandant susidoroti su visa Laureckų šeima.
Po sūnaus nužudymo tėvas teigia įvertinęs iki tol nepastebėtus įvykius jų giminėje. Vyriškis įsitikinęs, jog spaudimas prasidėjo dar 1991-aisiais, kai pradėjo bendrauti su Amerikoje gyvenančiu dėde.
„Jis nevedęs, neturėjo vaikų. Aš – vienintelis jo turto paveldėtojas“, – ieškojo priežasčių Z.Laureckas. Palikimas nemenkas – keliasdešimt tūkstančių dolerių. Panevėžiečio nuomone, būtent dėl emigravusio dėdės, Amerikoje artimai bendravusio su vienu iš aukščiausių mūsų šalies vadovų, Laureckų šeimos iš savo akiračio nepaleidžia saugumas.
Paaiškėjus apie nemenką palikimą, jie tapo dar ir taikiniu pretenduojantiesiems į turtą. Z.Laureckas įsitikinęs, kad jo įtariami žudikai tebuvo papirkti.
Šiuo metu turtingojo dėdės taip pat nebėra tarp gyvųjų.
