Šią nuomonę redakcijai atsiuntė Balsas.lt skaitytojas. Gali atsiųsti ir tu!.
Paskutinieji metai šalyje greičiausiai bus įvardijami kaip valdžios fiasko prieš tautietį. Visų akyse pasitikėjimas išrinktaisiais kris ne eksponentiškai, ne tiesiškai, o tiesiog stačiu kampu žemyn.
Bandėme ir vis dar bandome atsikratyti žodžio krizė. Žinoma, būtų tiesiog tobula, jei tai vyktų darbais, o ne žodžiais. Politinė idėja, kaip pabėgti iš nuosmūkio, gramzdina į liūną visą Lietuvą, nes tauta, kaip vientisas darinys, ne savo noru tampa didžiule taupykle. Taupyti nėra blogai, nes tik tokiu atveju išmoksime racionaliau vertinti visuomenėje teikiamas paslaugas, prekes. Tačiau valdžios propaguojamas taupymas negali remtis „senelio pingų taupymu po pagalve“ principu. Jie negali būti skirti vien tik biudžetinių skylučių dangstymui. Pinigų galia yra kur kas didesnė, nei įsivaizduoja tie, kurie sėdi prie šio lovio. Valdininkai greičiausiai pamiršo tai, jog jie gali kurti. Investivija – kelias į auštantį saulėtą rytojų! O vienas iš pirmųjų geresnės ateities šauklių yra švietimo tobulumas, vystoma energetika, medicina, korupcijos mažinimas, racionali valdžios diskusija tarpusavyje ar su tauta, o ne vienas kito kal tinimas, dangstymas ir panašiai.
Greičiausiai nedaugelis studijuojančiųjų pasakys, jog revoliucingas švietimo pertvarkymas jiems labai patinka. Daugeliu atvejų, lietuviškasis studentas vis vien gyvena ties riba tarp mokslo ir gyvenimo. Tai yra, dažnai nepasvertas kiekis informacijos turi būti itin greit „perkandamas“. Deja, bet mūsuose kiekybė nugali kokybę. Gresiantys finansiniai įsipareigojimai, jaunimą skatina rimtai mąstyti apie studijas užsienyje, kur ne tik kokybiškesnis, bet ir labiau vertinamas mokslas yra šalies prioritetas. Galų gale daugelio studentų akimis švietimo pertvarka nepaliečia dėstymo metodų kaitos. Gabiausi dėstytojai laikosi programos, kuri yra seno kirpimo modelis, verčiantis neatsilikti nuo plano. Vadinasi, kaip ir anksčiau, reikia „skubėti, kad viską suspėti“. Tokiu būdu daugeliui tenka tiesiog „kalti“, ieškoti nusirašinėjimo alternatyvų ir pn. Naujoji švietimo sistema atkreipė dėmesį tik į buhalterinį aukštųjų mokyklų sektor ių, bet ne į patį studentą ar dėstytoją.
Valdžios atstovų samprata energetikos klausimais jau nieko nebestebina. Prieš uždarant Ignalinos atominę elektrinę, planų daug, bet atliktų darbų grafoje greičiausiai vis dar puikuojasi nulis. Be abejo, tai gal kiek hiperbolizuota, išpūsta, tačiau kitaip mąstyti tiesiog negalima, nes tūlo tautiečio akimis energetikos klausimu atsakingi žmonės tarsi stovi šalikelėje. Stovi ir žiūri, kaip kaimynai planuoja, ieško investuotojų, tariasi su žmonėmis, dirbančiais mūsų atominėje elektrinėje dėl ateities perspektyvų, naujų darbo vietų. Džiugu net ministrams, jog esame kviečiami bendradarbiauti. Tokia šalies „oratoriaus“ pozicija kiek įgriso ir mūsų „braliūkams“, kurie nematytdami jokių realaus darbo perspektyvų rimtai galvoja apie pasitraukimą iš bendros atominės elektrinės statybų projekto.
Atrodytų, jog tai viso labo dvi problemos, neįskaitant problematiškos Sodros bei darbo stygiaus situacijos. Tačiau ateityje būtent šie klausimai bus reikšmingiausi mūsų šaliai. Visuomenė, kurios energetinis gyvenimas priklausys nuo kaimyno, turinčio monopolį šiame sektoriuje, visuomenė, kurios didžiausi šalies protai bus nutekėję į svečias šalis, o aukščiausias valstybės pozicijas bus užėmę abejotinos švietimo sistemos auklėtiniai, bus pasmerkta likti Europos Sąjungos užribyje.
Dalius
