• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kitų metų biudžete numatytas naujas paramos šeimoms paketas, kuriam planuojama skirti 150 mln. eurų. Tačiau ekspertai abejoja, ar siūlomos priemonės iš tiesų atlieps šeimų poreikius ir ar valstybė gali sau leisti papildomas išlaidas. 

Kitų metų biudžete numatytas naujas paramos šeimoms paketas, kuriam planuojama skirti 150 mln. eurų. Tačiau ekspertai abejoja, ar siūlomos priemonės iš tiesų atlieps šeimų poreikius ir ar valstybė gali sau leisti papildomas išlaidas. 

REKLAMA

Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo socialinės politikos analitikė Agata Subotovič.

Kaip reiktų vertinti šeimos paketą?

Taip pat kitų metų biudžete siūlomos naujos paramos šeimoms priemonės. Kaip vertinate, ar jos labiau atlieptų šeimų poreikius?

REKLAMA
REKLAMA

A. Subotovič: Tai čia tokia truputį paradoksali situacija. Iš vienos pusės, buvo pasiūlytos naujos šeimos paketo priemonės ir ten matėme tikrai nemažai galbūt ir gerų priemonių, bet, iš kitos pusės, tuo pačiu laikotarpiu matome pasiūlymą neindeksuoti bazinių išmokų, tarp kurių yra ir vaiko pinigai. Tai taip – iš vienos pusės duodame, iš kitos atimame.

REKLAMA

Pavyzdžiui, kalbant apie tas šeimos paketo priemones, jos iš tikrųjų galbūt yra geros, bet ar tikrai, turint tokią skylę biudžete, buvo pakankamai vertinta, ar jos yra taiklios? Pavyzdžiui, mes turime paramą mokyklinėms reikmėms pradinukams, kuri būtų skiriama visiems vaikams, nepaisant šeimos pajamų. Taip pat vaiko priežiūros ir užimtumo krepšelis irgi būtų skiriamas visiems. 

REKLAMA
REKLAMA

Tai tos priemonės būtų skirtos ir toms šeimoms, kurios už šias paslaugas galėtų sumokėti be problemų ir net nepajustų jokio poveikio, kurios ir taip gali užtikrinti savo vaikams šias paslaugas. Bet, pavyzdžiui, jeigu kalbame apie vaiko pinigus, tai irgi yra universali priemonė, skirta visiems vaikams, bet galbūt šiuo atveju ji yra lankstesnė negu siūlomos priemonės, nes šeima pati gali nuspręsti, kam išleisti tuos pinigus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jeigu vaikui reikia žieminių batų, tai tam ir bus skirti tie pinigai. Kitą mėnesį galbūt galima bus skirti mokyklinėms reikmėms, dar kitą mėnesį – kažkokiam būreliui. Bet jeigu tai, tarkime, vaikų priežiūros ir užimtumo krepšelis, tai jeigu vaikui reikia žieminių batų, o duoda krepšelį būreliui, tai irgi nepagerins šeimos ir vaiko situacijos. Tai galbūt leiskime šeimoms pačioms pasirinkti, kam skirti tuos pinigus.

REKLAMA

Dar irgi, planuojant tokias priemones, klausimas, ar iki galo įvertinta, ar bus galima jomis visapusiškai pasinaudoti. Nes, pavyzdžiui, regionuose labai matome tų paslaugų trūkumą ir tikrai visi jaučiame biudžeto nepakankamumą kalbant apie viešąsias paslaugas.

Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie vaikų dienos centrų paslaugas, tai kitiems metams vaikų dienos centrai gaus nepakankamą finansavimą. Reikėtų 5,5 milijono, kad būtų užtikrinta kokybiška, nepertraukiama vaikų dienos centrų veikla. Tam pinigų neskiriama, bet šeimos paketui, kurio priemonės nebūtinai yra taiklios, skiriama 150 milijonų.

REKLAMA

Tikrai nekritikuoju visų priemonių, nes ten yra ir reikalingų. Bet, pavyzdžiui, kalbant apie vaikų dienos centrus, iš esmės ši paslauga yra labai taikli, nes ji skirta vaikams, kuriems jau nustatytas poreikis, kurie susiduria su įvairiais sunkumais, gal jiems taikoma atvejo vadyba, galbūt turi negalią. Poreikis yra nustatytas, bet šiai paslaugai pinigų irgi nėra pakankamai skiriama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai, labai stipriai nekritikuojant, tiesiog norėtųsi, kad tos naujos priemonės būtų siūlomos tada, kai jau esamos priemonės yra pakankamai finansuojamos ir įvertinta, ar jos tikrai atliepia gyventojų poreikius.

Ką daryti, kad biudžeto subalansavimas nepaveiktų mažesnes pajamas gaunančių gyventojų?

Kaip vis dėlto užtikrinti, kad finansų subalansavimo našta netektų mažiausias ir vidutines pajamas gaunančioms šeimoms ir asmenims?

REKLAMA

A. Bartkus: Žiūrėkite, šitas klausimas tai yra, aš nežinau, ko vertas. Jeigu būtų taip lengva į jį pateikti atsakymą, tai, manau, šitos diskusijos dabar pas mus nevyktų. Nes realybė yra tokia, kad jeigu mes paimame valstybės biudžetą, tai valstybės biudžete atotrūkis tarp pajamų ir išlaidų yra ne 3,8 proc., ne 5 proc. 

REKLAMA

3,8 ir 5 proc. gaunate tiktai tada, kada šitą deficitą šiek tiek sumažinate „Sodros“ pertekliumi, šiek tiek pridedate, aš ten neatsimenu, ar kosmetinius perteklius, ar kosmetinius trūkumus iš sveikatos draudimo ir savivaldybių biudžetų, ir padalijate jį iš bendrojo vidaus produkto. Tai tik rodmuo, kuris parodo, kiek lengva būtų mums kitą kartą padidinti mokesčius, nes BVP yra gamybinis rodmuo. Mes užkimštume tam tikras biudžeto skyles.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tas neatitikimas tarp pajamų ir išlaidų kitiems metams yra 26 proc. Išlaidos pajamas viršija 26 proc. Ir panašaus dydžio jis buvo pas mus jau kokius pastaruosius ketverius ar penkerius metus. Šita neigiama trajektorija pas mus prasidėjo 2019 metais. Todėl iš inercijos planuoti toliau su institucijų biudžetais jau yra nebeįmanoma. Taupyti tampa irgi nebeįmanoma. Radikalus mokesčių didinimas irgi yra neįmanomas. Esame tokioje situacijoje, kur nebeaišku, ką daryti.

REKLAMA

Ir kiekviena iš sričių, ar tai būtų skurdas, skurdo mažinimo iniciatyvos, ar tai būtų kokios nors sanglaudos didinimo, aplinkosauginiai projektai, gynyba, švietimas, visi jie susiduria su lygiai tuo pačiu klausimu, kaip ir čia dabar. Ką daryti? Atsakymas yra, kad šiuo metu atsakymo niekas neturi ir greitai jo, žinokite, nepasakys.

Tam, kad suvoktumėte problemos mastą ir kad jos neišeis išspręsti labai paprastai, galiu pateikti vieną iliustraciją. 2025 metais pas mus neatitikimas tarp pajamų ir išlaidų buvo maždaug 5 milijardai. Kitiems metams suprojektuota 5,7 milijardo.

REKLAMA

Tai paimkime tą 16 proc. pelno mokesčio tarifą 2025 metais. Tam, kad visiškai užkimštume skylę, reikėtų, kad jis būtų buvęs ne 16 proc., o 61 proc. Tai aišku, dabar jūsų, ko gero, „clickbait“ mėgstantys redaktoriai paims ir pasakys, jog siūloma didinti pelno mokestį iki 61 proc. Ne, nieko gyvo. Aš tiktai jums sakau, kad neišspręsite šitos neatitikimo tarp pajamų ir išlaidų problemos mokesčiais. Ji neišsisprendžia.

REKLAMA
REKLAMA

Ekonomikos augimas yra labai ilgas procesas. Tos skatinimo priemonės yra ilgalaikės. Čia mes kalbame apie projekciją penkerių metų į priekį, dešimties metų į priekį, o jums sprendimo reikia čia ir dabar. Ir liūdnas atsakymas yra toks, kad sprendimų čia ir dabar fiziškai nėra. Reikėjo, ko gero, kiekvienais metais, kai aš sakydavau, kad mes gyvename skolon ir ateities sąskaita, suprasti, kad ta ateitis vieną dieną ateis.

Ir ta ateitis, apie kurią aš kalbėjau 2021–2022 metais, atėjo ir materializavosi šiandien. Na ir ką toliau daryti? Skolintis. Ir jeigu kalbame apie tai, kad mums trūksta kokių 20 milijonų, tai greta 5,7 milijardo skylės valstybės biudžete 20 milijonų papildomai pasiskolinti, žinokite, yra niekaip. Jūs ar taip turite tą 3,8 proc. deficito santykį su BVP.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų