Nors formaliai visuomenė gali dalyvauti politinių sprendimų priėmimo procese, realiai tai yra tik graži schema - atotrūkis tarp valdžios ir visuomenės didėja, teigia ekspertai.
Tokia išvada daroma Pilietinės visuomenės instituto iniciatyva atliktoje Lietuvos valdžios institucijų prieinamumo analizėje.
Ekspertai teigia, kad didžiausią įtaką priimant sprendimus turi Seimas, Vyriausybė, prezidentas, kuris jam suteikta įstatymų leidybos iniciatyva naudojasi pakankamai retai, ir savivaldos institucijos, o Konstitucija ir kiti įstatymai garantuoja paprastų piliečių teises įsitraukti į sprendimų priėmimo procesą bemaž visuose etapuose.
Tačiau, socialiniu eksperimentu tyrimą pagrindusių ekspertų teigimu, informacijos šaltiniai apie priimamus sprendimus ir viešuosius finansus yra išsklaidyti skirtingose institucijose, duomenų kiekis yra didelis, pati informacija yra neišsami, nenuosekli, dažnai publikuojama tik formaliai imituojant jos pateikimą. Informacijos paieškoms sugaištama daug laiko.
Piliečiai dažnai nežino, į kokias įstaigas kreiptis ir nėra šviečiami, kaip naudotis savo galimybėmis bendraujant su valdžia, ekspertai taip pat pastebėjo, jog egzistuoja pernelyg daug taisyklių ir procedūrų, apsunkinančių piliečių dalyvavimą. Žmonės, jų teigimu, ne visada sulaukia atsakymų iš valdininkų, į piliečių nuomone retai atsižvelgiama, to nepagrindžiant.
Savivaldybės, kurios yra arčiausiai žmonių, neįtraukia jų į sprendimų priėmimo procesus, o Vyriausybė vertindama projektus dirba neskaidriai - nėra skelbiama informacija apie projektus, jų rengimo eigą, pagrindimą, išreikštas nuomones bei nuogąstavimus. Valdžia neinformuoja visuomenės apie priimtų sprendimų pasikeitimus.
Pasak ekspertų, pasaulyje įprasta viešųjų finansų kaštų ir naudos analizė Lietuvoje yra retenybė, vertinimus, kaip leidžiami viešojo intereso sferoje esantys pinigai atliekantys žmonės nenurodomi, alternatyvių - "iš šalies" - skaičiavimų valdžios institucijos nelaukia, patys vertinimo dokumentai dažniausiai viešai neprieinami.
Ekspertai konstatavo, kad toks valdžios elgesys stiprina piliečių apatiją ir nesidomėjimą viešaisiais reikalais.
2007 metais nuo sausio iki rugsėjo piliečių iniciatyva Seimui buvo pateikta 15 peticijų, iš kurių 4 pripažintos adekvačiomis ir perduotos Seimo komitetams.
Išanalizavus per šimtą atsitiktinai pasirinktų Seimo komitetuose nagrinėtų įstatymų projektų išvadas, iš visuomenės gautų pastabų ar rekomendacijų ekspertai aptiko 12 projektų išvadose.
