Apie tai, kaip šį akibrokštą atlaikysime, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka ir ambasadorius specialiesiems pavedimams Linas Linkevičius.
Pone Valatka, Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad jie gerbia postsovietines valstybes, pripažįsta, kad jos yra nepriklausomos valstybės, tačiau jokio atsiprašymo ir kažkokios reakcijos į tai, kokie buvo ambasadoriaus žodžiai, iš jų pačių nesulaukėme. Tai, ar tikrai čia buvo netyčinis leptelėjimas?
R. Valatka: Diktatūrose nebūna netyčinių leptelėjimų, o jeigu būna, tai toks ambasadorius per 24 valandas būtų pristatytas į vienos Pekino organizacijos rūsį ir duotų parodymus, kodėl jis tai leptelėjo. Čia yra apgalvota politika. Aišku, Kiniją ir Kinijos ambasadorių Paryžiuje truputį patvarkė istorijos nežinojimas. Gaila, kad jo pasakymo niekas iš mūsų diplomatų nepanaudojo kitaip, nes jį galima traktuoti įvairiai, o labiausiai tai tinka Rusijos Federacijai.
<…> Rusijos Federacijos nėra tarp Jungtinių Tautų steigėjų, Ukraina ten yra. Ukrainą, Lietuvą, Gruziją, Armėniją – visas tas valstybes pripažino absoliuti dauguma pasaulio valstybių, įskaitant ir Kinijos Liaudies Respubliką. Pastarosios tarp Jungtinių Tautų steigėjų irgi nebuvo, buvo Kinijos respublika, tai yra tai, ką mes įpratę vadinti Taivanu <…> iš esmės toks pasisakymas buvo galimas dėl to, kad E. Macronas labai kapitulistiškai, labai išdavikiškai elgėsi vizito Pekine metu. Buvo pabandyta pasižiūrėti, ar nesuskils Europos vienybė, kaip ji sureaguos.
Kinijos ambasadoriaus pareiškimas, kad Ukrainos krizė palyginus su kitais yra tik vienas smulkus klausimas – bandymas suskaldyti Europos vienybę, nes Rusijos pradėtas karas Ukrainoje kinams „pakišo kiaulę“. Jie Europą buvo beveik „paėmę“ minkštąja galia, <…> o dabar Europa susivienijo ir, negana to, susivienijo NATO, tai kinams yra peilis. Dabar bandoma Europą suskaldyti iš vidaus.
Pone Linkevičiau, ko siekia Kinija pasakydama, kad, neva, Baltijos valstybės ar kitos postsovietinės valstybės, čia turbūt taikyta ir Ukrainai, nėra nepriklausomos šalys?
L. Linkevičius: Rusija neturėtų labai džiūgauti ne tik dėl tų susitarimų, kurie neįtvirtina sienų, kaip šiuo atveju Rusijos. <…> Kinai svarsto epochomis, šimtmečiais, pažvelgus į neužmirštas jų nuoskaudas, Mandžūrija, Tolimieji Rytai, Pietų Sibiras – tai teritorijos, į kurias kinai pretenduoja, todėl Rusijai turėtų būti labai neramu.
Gerbiamas Rimvydai, tokie Kinijos pareiškimai yra labiau Rusijos palaikymas, ar čia Kinija savo politiką vykdo?
R. Valatka: Rusijos durnystės yra naudingos Kinijai, nes jie laukia, kol Rusijos lavonas praplauks. Rusija daro taip, kaip naudinga Kinijai, bet čia yra Kinijos žaidimas. Kinija galvojo, kad ji labai lengvai „paims“ atskiras Europos valstybes. Didžiosios valstybės buvo ir yra giliai įklimpusios į Kinijos ekonomiką.
Ačiū Dievui, kad Lietuvos verslai nebuvo įklimpę į Kinijos ekonomiką, nors ragintojų buvo. Visoje šitoje istorijoje labiausiai pralošę yra R. Karbauskis, S. Skvernelis ir A. Butkevičius, kurie labiausiai verkė dėl to, kaip mes negražiai su Kinija elgiamės. <…> Kinija Rusiją parems tiek, kiek jai pačiai atrodys reikalinga ir paliks tą pačią akimirką, kai jiems atrodys, kad taip yra naudingiau.
Pone Linkevičiau, negalima nuneigti, kad jie bando pasaulyje įvesti savo naują tvarką?
L. Linkevičius: Jie turi tokį tikslą ir bandys jo siekti, bet nemanau, kad pastarieji pasisakymai arba vertinimai padės jiems įgyvendinti šitą norą. <...> Atsiskleidžia reali situacija, kuri yra kiek kitokia negu lozungai ir pareiškimai.
Atkreipčiau dėmesį į Rusijos pateikiamą vaizdą, kad Rusija ir Kinija – strateginiai partneriai, tarp jų tvyro draugystė ir meilė. Kinai atsargiai pastebi, kad nevisiškai taip yra. <…> Jie visada labai pragmatiškai i atsargiai žiūri, nenori pakenkti savo ekonominiams interesams.
Atsimenu savo diskusijas su Dmitrijumi Rogožinu <…> jis kartais sakydavo, Vakarai, ne priešas, tikras priešas, tai – Kinija. Toks nerimas Rusijoje yra ir jis tikrai nesumažės. <…> Dabartinę situaciją rusai traktuoja kaip pažeminimą. Patys kalti, patys išsikasė tą duobę.
Jie dabar priversti paklusti vyresniam broliui – Kinijai, nors niekada anksčiau taip jos nevadino. Rusų gyvenimas dabar yra kinų įtakoje, nuo Kinijos priklauso eksportas, biudžetas, pagaliau, priklauso ir įsikabinimai į geopolitinius kliedesius.
Visą pokalbį išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
