Remigijus RAINYS
Jurbarko rajono, Naukiemio kaime gyvenanti Genovaitė Venckienė, kitą pavasarį švęsianti savo 90 metų jubiliejų, tikino, jog per visą ilgą gyvenimą nebuvo patyrusi tokio siaubo, kokį teko išgyventi neseniai jos namuose apsilankius plėšikams. Jau bene 20 metų našlaujanti pensininkė savo nuošaliame vienkiemyje puikiausiai tvarkosi pati ir tik ne per seniausiai, kai progresuojant negaliai, net pasiramsčiuojant lazdele vaikščioti tapo vis sunkiau, iš Jurbarko pas ją laikinai pagyventi atsikėlė jaunėlė sesuo Salomėja (73 m.). Sesutės gyvulių jau nebelaiko ir kitais dideliais ūkio darbais nebeužsiima, tačiau sodybos kieme apsikuopti dar sugeba, tad jame visuomet švaru ir tvarkinga. Buvusiame kolūkyje Genovaitė dirbo laukininke, tad ir dabar pati surenka savo užaugintų gėlių sėklas, kad pavasarį vėl jas pasodintų. Moteris sakė, kad visą šį laiką ji buvo įsitikinusi, jog Naukaimyje gyventi saugu: dažnai ji net nakčiai neužsikabindavo laukųjų durų kablio.
Genovaitė sakė, kad tas baisusis spalio vakaras pradžioje niekuo nesiskyrė nuo visų kitų. Gal tik vakarieniaujant jai pasirodė, kad kieme kažko įsilojo du jos nedidukai kiemsargiai šuneliai, tačiau pagaliau ir jie nutilo. Teisybę pasakius, šie šuneliai visiškai neagresyvūs, nors ir beveik niekada nepaleidžiami nuo grandinių. O ir tos grandinės tokio ilgio, kad keturkojai nepasiektų takeliu ateinančio prašalaičio. Moteris tą vakarą dar girdėjo ir kažkokį bildesį bei bruzdesį kitoje namo pusėje, tačiau pamanė, kad tai senus langus klebena vėjas, ir į tą kambarį net nėjo.
Apie 21 valandą, kai jaunėlė Salomėja jau buvo persirengusi naktiniais marškiniais ir ruošėsi gulti, o Genovaitė vis dar kuitėsi virtuvėje, netikėtai atsivėrė galinio kambario durys ir ant slenksčio išdygo dvi kaukėtos būtybės. Žado netekusias pensininkes įsibrovėliai pastūmė viena link kitos ir pareikalavo pinigų. Genovaitė prisimena, jog sugriebusi seserį už rankų, ji drauge su Salomėja pradėjo verkti ir bandė plėšikams aiškinti, jog pensijos dar negavo, todėl pinigų namie nėra. Tačiau savo veidus po megztomis kepuraitėmis su išpjautomis skylėmis akims paslėpusių nenaudėlių senolių aimanos ir rypavimai nesugraudino. Jie vis reikalavo pinigų, kartodami, jog tikrai žino, kad laiškanešė Genovaitei pensiją tikrai atnešė, ir jei pinigų neatiduos geruoju - bus blogiau. Dar labiau baugindami ir taip įsibaiminusias savo aukas plėšikai sudaužė ant stalo stovėjusią lempą, o vienas iš jų atėmė iš G. Venckienės jos lazdelę ir pridėjo skersai kaklo, tarsi ketindamas senolę pasmaugti. Tuomet kūkčiojanti ir iš baimės drebanti moteris pati padavė nenaudėliui piniginę su joje buvusiais 150 litų. Jo bendras įsikišo į kišenę ant stalo gulėjusi G. Venckienės mobilųjį telefoną "Nokia 1101", kurį moteris buvo nusipirkusi pavasarį, ir išėjęs pro duris į lauką išsuko elektros lemputę iš kiemą apšviečiančio šviestuvo. Tačiau išeiti pro duris plėšikai pabijojo net ir visiškoje tamsoje, todėl pasišalino tuo pačiu keliu, kuriuo ir buvo įsibrovę - išlipdami pro išlaužtą kambario langą.
Tik įsitikinusios, jog užpuolikai nubėgo netoliese esančių kapinių link, seserys išėjo į lauką ir šaukdamosi pagalbos patraukė link artimiausio kaimyno Rapolo Palubecko. Vėliau Rapolas tikino, jog pirmiausiai jis išgirdo plyšaujančius ir vis skalyti nesiliaujančius savo šunis, tačiau tik išėjęs jų nutildyti, išgirdo silpnus kaimynių balselius. Vyriškis pasikvietė nuskriaustas kaimynes pas save ir paskambino policijos pareigūnams.
Nors apiplėštos senutės kaukėtųjų neatpažino, tačiau jau po poros dienų Jurbarko policijos pareigūnai sulaikė vieną įtariamąjį. Skirsnemunėje gyvenantis niekur nedirbantis ir nesimokantis Artūras Butkus (23 m.) teisėsaugininkų dėmesį patraukė tuo, kad tomis dienomis netikėtai praturtėjo ir be pertraukos girtavo. Sulaikius šį 4 kartus už vagystes jau teistą vaikiną, pas jį surasta tuščia G. Venckienės piniginė ir mobilusis telefonas, tad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, teismui abejonių dėl jo suėmimo nekilo. Atrodo, jog Genovaitės sodybą, kaip galima apiplėšimo objektą, įtariamasis buvo nusižiūrėjęs dar prieš keletą metų, kai kartą buvo pakviestas į talką.
Dar po kelių parų pareigūnams jau aiškinosi ir bendrininkavimu A. Butkui įtariamas Vacys Kropas (19 m.). Šis ne per toliausiai nuo G. Venckienės gyvenantis "laisvo oro direktorius" įkliuvo taip pat su įkalčiais - jaunuolis turėjo pagrobto telefono SIM kortelę. Daugiavaikėje šeimoje užaugęs Vacys iki šiol nebuvo teistas, tačiau policijos pareigūnams gerai žinomas. Jis ne kartą buvo įtarinėjamas ne visuomet į įstatymų rėmus telpančiomis "išdaigomis", tačiau iki šiol teisėsaugininkams vis pritrūkdavo rimtesnių įrodymų.
Abu įtariamieji prisipažino, jog išlaužę lango rėmą bei išdaužę stiklą įsibrovė į G. Venckienės namus ir ją apiplėšė. Pareigūnai surado ir abi plėšikų naudotas kaukes.
