Kaip nurodoma ketvirtadienį išplatintame pranešime, vėlavo 92 proc. sprendimų, todėl vaisto laukimo laikas užtruko nuo pusės iki dvejų metų.
Kaip rodo auditas, vaistų prieinamumą apsunkina ir tai, kad 2020–2023 metais kompensavimo poreikis neatitiko finansavimo galimybių – rezerviniame sąraše esantiems vaistams skirta 76 proc. mažiau lėšų, nei buvo nustatytas poreikis.
Nors Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms didėjo – 2021 metais tam skirta 450,3 mln. eurų, o 2022 metais – 554,1 mln. eurų, dėl lėšų trūkumo pernai buvo priimti 43 proc. visų sprendimų neskirti lėšų 28 pacientų labai retų ligų gydymui.
Ragina tobulinti kainyną
Valstybės kontrolė tobulintinu vadino kompensuojamųjų vaistų kainyno administravimą.
2020–2023 metų kainynuose buvo apie 30 proc. vaistų grupių, kuriose buvo po vieną tiekėją, ir tai – ne originalaus vaisto tiekėjai.
Pasak auditorių, sutrikus tokios grupės tiekimui, prireikia daugiau laiko, siekiant rasti pacientams kitą vaistą. Šiemet, pasikeitus kainyno sudarymo reikalavimams, atsirado veiksnių, įspėjančių, kad ateityje kainyne gali mažėti vaistinių preparatų skaičius.
Tuo metu sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas pabrėžė, kad svarbu, jog vyresni nei 75 metų amžiaus arba mažas pajamas gaunantys asmenys būtinus kompensuojamuosius vaistus gauna nemokamai.
„Svarbiausių nuveiktų darbų sąraše taip pat yra įteisintas „Pacientų priemokų krepšelis“, kuris padeda sumažinti gyventojų išlaidas kompensuojamiesiems vaistams. Šia priemone per 11 šių metų mėnesių jau pasinaudojo daugiau kaip 110 tūkstančių pacientų“, – komentare BNS nurodė A. Pečkauskas.
Jis pridūrė, kad siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, įteisinta nauja išplėstinės praktikos vaistininko profesija. Šiuo metu gyventojai vaistinėse gali pasiskiepyti keturių rūšių vakcinomis.
Trūksta informacijos, prieinamumo
Anot pranešimo, visuomenei informacija apie racionalų vaistų vartojimą teikiama fragmentiškai, tai neleidžia gyventojams patogiai rasti reikalingą informaciją apie vaistų vartojimą.
2020–2022 metais nebuvo reglamentuota nė viena nauja farmacinės rūpybos paslauga, prisidedanti prie racionalaus vaistų vartojimo. Vienintelę 2016 metais reglamentuotą farmacinės rūpybos paslaugą įkvepiamuosius vaistinius preparatus vartojantiems pacientams teikė tik šešios iš 1322 vaistinių.
„Prie racionalaus vaistų vartojimo prisidėtų receptinių vaistų pakartotinis išdavimas vaistinėje, individualių dozių paruošimas, naujai paskirtų vaistų vartojimo stebėsena, lėtinių ligų valdymo paslauga, išsami vaistų, medicinos priemonių ir maisto papildų vartojimo peržiūra“, – pranešime cituojama audito grupės vadovė Kristina Česaitienė.
Auditas taip pat rodo, kad nuo didžiųjų miestų nutolusiose šalies vietovėse gyvenantiems asmenims fiziškai pasiekti vaistus sudėtinga, nors ir vykdomos priemonės, kuriomis siekiama pagerinti fizinį vaistų prieinamumą: nereceptinių vaistų galima įsigyti degalinėse ar prekybos centruose, vaistai platinami gydymo įstaigų padaliniuose, pagalbą teikia socialiniai darbuotojai.
Savo ruožtu viceministras teigė, kad SAM skatina racionalų vaistinių preparatų skyrimą ir vartojimą, neseniai baigtas projektas „Išmintingasis vaistų sąrašas“, kurio metu buvo apmokyta du tūkstančiai gydytojų, farmacijos specialistų, pacientų. Specialūs leidiniai išplatinti bibliotekoms visoje Lietuvoje, prieinami internete.
Receptiniai vaistai – iš kitų ES šalių
A. Pečkauskas savo ruožtu pabrėžė, kad receptinius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones su elektroniniais receptais galima įsigyti internetu, nes buvo įkurta tam skirta nuotolinių vaistinių platforma e. sveikatos sistemoje. Siekiama, kad ši platforma leistų vis daugiau gyventojų sau reikalingus vaistus gauti neišeinant iš namų.
Nuotolinės prekybos būdu įsigyjama 0,07 proc. receptinių vaistų, kol kas nėra ir galimybės įsigyti receptinių vaistų su e. receptu kitose ES šalyse.
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus komentare BNS nurodė, kad šiuo metu yra baigiami diegti nauji funkcionalumai, kurie leis su Lietuvoje išduotu e. receptu įsigyti receptinius vaistus kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Taip pat kitų ES šalių piliečiai su savo turimais e. receptais galės įsigyti vaistų Lietuvoje.
Anot jo, tikimasi, kad tokia galimybė atsiras nuo kitų metų sausio. Numatoma, kad pirmiausia keistis e. recepto duomenimis bus galima Lenkijoje, o vėliau – Baltijos šalyse.
Pasak pranešimo, įgyvendinus Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas, sprendimų įrašyti ar neįrašyti vaistinį preparatą į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, priimtų nevėluojant, iki 2026 metais padidės nuo 8 iki 100 procentų. Ministerijai rekomendavus nustatyti stebėsenos rodiklius, kasmet būtų priimti pagrįsti sprendimai keisti ar nekeisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą.
