Vargšas premjeras, kiek pastangų deda įtikinti pasirašyti nacionalinį susitarimą. Negi neaišku, kad niekas nesutiks savo pajamų susimažinimo sąskaita gelbėti dabartinę valdžią (ne Valstybę). Žmonės nusivylę savo valdžia ir nemato jokių alternatyvų, nes sistema jau 20 nesikeičia – kaip buvo pastatas liberalios ekonomikos ant ,,sovietinės‘‘ ekonomikos griuvėsių, taip ir liko. Bet laikas bėga, privatizuotinų objektų beveik nebeliko. ES lėšos, bankų paskolos, emigrantų parvežami pinigai nebepajėgūs išlaikyti vis didėjančių Valstybės aparato išlaidų.
Mažėjant privačioje sferoje dirbusių darbuotojų ~ 1 mln. skaičiui iki 0,8 mln, o biudžetinėje sferoje likus beveik 0,5 mln. darbuotojų, akivaizdu kad mažėja Sodros pajamos, nes reikia mokėti išeitines kompensacijas, bedarbio išmokas. Prie to dar pridėjus, kad didžioji dalis privataus sektoriaus dirbo tik paslaugų biudžetinėms įstaigoms ir jų darbuotojams sferoje (statybos, IT, pervežimai, prekyba ir kt.). Neteisus buvęs premjeras, įrodinėjęs kad didelis biudžetininkų kiekis garantuoja dideles Sodros pajamas. Pagal jo logiką reikėtų tada visus padaryti biudžetininkais. Bet kas juos išlaikys, kas uždirbs tą Valstybės biuidžetą, kurio skirstytojais būti taip veržiasi politinės partijos? Akivaizdu viena, kad pasibaigus privatizuotinam turtui, Lietuvos liberali ekonomika priėjo aklavietę. Tą efektą ekonominė krizė tik sustiprino. Premjeras daro milžiniškas pastangas subalansuoti biudžetą ir garantuoti Sodros išmokas paskolomis. Bet tai tik laiko stūmimas, tikintis pagerėjimo ateityje (kaip gero oro). Žmonės jaučiasi nusivylę savo Valstybe, kai pajamos, pensijos žemiausios visoje ES. Juk praėjo 20 metų ir nieko realaus nepadaryta stiprinant Lietuvos ekonomiką. Kalbos apie užsienio investicijas ateityje, kurios sukurs darbo vietas – ne paguoda žmonėms, kuriems reikia gyventi šiandieną. Išlaikyti šeimas, mokėti mokesčius ir galvoti apie ateitį. Reikia būti superoptimistu ir superpatriotu, kad tikėtis jog valdžiai prisiėmus tik biudžeto pinigų skirstytojos rolę, kas nors kardinaliai pasikeis. Liberalizavimas valstybės paslaugų srityje (medicina, a.mokslas, komunalinis ūkis) tikrai neduos laukiamo efekto. Žmonės neturėdami pinigų mokėti už paslaugas atsisakys jų ir padidėjus bedarbių skaičiui teks likusiems keliauti į užsienio valstybes dirbti paslaugų sferoje.
Perskaičiau istoriko J.Rudoko straipsnį apie premjerą J.Tūbelį. Jis buvo ne tik žodžiais bet ir darbais Lietuvos patriotas. Pats važinėjo po ūkius ir organizavo ūkininkus kooperuotis. Sunku buvo įbaimintus pokario žmones įtikinti kurti kooperatyvų sąjungą. Buvo įkurtas ,,Lietūkis‘‘ kuris rūpinosi ne tik ūkininkų produkcijos eksportu, bet ir aprūpinimo žemės ūkio ir perdirbimo technika. Toliau sekė ,,Maistas‘‘, ,,Pienocentras‘‘. Žmonės patikėjo valdžia, dirbo negailėdami jėgų. Suklestėjo Laikinoji sostinė Kaunas, buvo lėšų kariuomenei ginkluoti ir kitoms valstybės reikmėms. Tai buvo 1929-1938 metai - ,,J.Tūbelio era‘‘.
Analogiška situacija ir dabar – žmonės įsibaiminę dėl ateities, matydami 20 metų griovimą to, ką patys sukūrė – nors ir ,,sovietinį‘‘ bet vistiek jų kurtą valstybės turtą. Jaunimas ciniškai pareiškia – tas ūkis buvo atsilikęs, todėl jį reikėjo griauti. Aišku taip sako žmonės, nedalyvavę jo kūrime ir tikintys šviesia liberalios ekonomikos ateitim. Bet kaip Baltijos šalių patirtis rodo – neužtenka tik pardavinėti privatizuotą ūkį, kažkada gauti pinigai baigiasi o naujos, konkurencingos ekonomikos taip niekas ir nesukurė. Ir tikėti valdžios pasakomis, kad verslui trūksta tik pigių paskolų, o gyventojams 10 % lėšų finansavimo būstams renovuoti, žmonės nelinkę. Žmonės nusivylę savo Valstybe, valdžia, nepasitiki vienas kitu, vengia bendrauti nes tai kainuoja kad ir mažas, vistiek išlaidas. Be to gėda ir sakyti kokį mažą atlyginimą gauni. Sunku be valdžios iniciatyvos ir paramos kažką bendro kurti, nes gali pasirodyti kad tas darbas ateityje bus sunaikintas. Net daugiabučių namų bendrijų nesiseka padaryti masiniu reiškiniu, nes valdžios paramos nėra – viską reikia padaryti patiems, kaip ir padidėjęs gyventojų nemokumas.
Aišku, dabar ekonomikos pagrindu žemės ūkis tikrai netaps. Bet kad Valstybė neturi strategijos ekonominės akivaizdu, tas ,,Durnių laivas‘‘ dreifuoja kažkur pasaulio ekonomikų nuošalyje – tai akivaizdu. Mūsų valdžia moka tik suliberalizuoti svetimą arba niekieno (valstybės) turtą. Neveltui tokiais godžiais žvilgsniais buvo stebimas kaimynų baltarusių prezidentas per vizitą Vilniuje. Nors ir ,,diktatorius‘‘, bet jis sugebėjo išsaugoti integruotą mašinų gamybą, kuri konkurencinga 3 pasaulio šalyse (traktoriai, sunkvežimiai, autobusai, dyz. varikliai, šaldytuvai, dujinės plytelės, mikrobangės, karjeriniai sunkvežimiai ir kt). Godūs žvilgsniai iš Rytų ir Vakarų pasiruošę suliberalizuoti šią ekonomiką, išdraskyti vien dėl rinkų ar konkurento. sunaikinimo. Diktarorius iš šio vizito tikėjosi patekti į ES rinką. Bet vargu ar abipusėm viltim lemta išsipildyti. O kol kas mus skiria piktžolėta ES pasienio sanitarinė zona su savo problemom (kontrabanda, nelegalai ir kt.).
Valdas Stankus
