Apie tai, kokie pokyčiai laukia politikoje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politologė Rima Urbonaitė ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.
Ar jūs sutiktumėte su tuo, kad tiek dėl Skardžiaus, tiek dėl kitų pavardžių reikia daugiau paaiškinimų iš prezidento, kodėl jis atmeta? Ir kaip toliau gali viskas rutuliotis, jeigu dabar, sakykime, prezidentas vėl tą patį sakys – taip pat, kad nepalaimina tų teiktų dviejų kandidatų?
R. Urbonaitė: Pirmas dalykas – mes turime sulaukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kas tikrai labai pagelbėtų šitoje situacijoje, kad ir prezidentas nesielgtų, kaip galbūt nedera pagal Konstituciją, ir kad mes žinotume daugiau mažiau tas galias ir ribas to elgesio.
Dar kartą sakau: man atrodo, yra reputacija ir kompetencijos. Tai yra tie du dalykai, apie kuriuos mes turime labiausiai kalbėti ir dėl kurių turėtų būti tie argumentai pateikiami. Tai nežinau, kaip kolega, bet aš, pavyzdžiui, susipažinusi su pono Skardžiaus atžvilgiu atliktais tyrimais, su STT išvadomis, su teismų sprendimais, man argumentų šiuo metu užtenka.
Ne dėl to, kad aš žiūriu į partiškumą jo, o aš žiūriu į atliktus tyrimus, teismų sprendimus ir STT išvadas, tik apie tai kalbame. Kiti kandidatai, šiuo atveju dėl tų atmestų, buvo pasakymas, kad gali būti negebantys derinti viešo ir privataus intereso – tokia buvo pozicija, ar ji pakankama, ar nepakankama?
Čia yra klausimas tikrai nelengvas, bet vėlgi mes tada nutolstame nuo to partiškumo, ar ne? Nes turbūt čia daugiausia buvo to dirgiklio dėl šio momento, bet vėlgi, kodėl tas dirgiklis atsirado? Kuo viskas prasideda? Šiaip aš nenoriu, kad mes pamirštume kontekstą.
Partijos pirmininkas yra šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką, šiuo metu partijos atžvilgiu yra daromas tam tikras STT tyrimas, vėlgi, galima diskutuoti, ar to pakanka, ar to nepakanka, nes teisiškai konstitucionalistai sako, kad nėra tokio kriterijaus kaip partiškumas, kad prezidentas jį galėtų taikyti, bet mes matome kontekstą.
Suprantate, čia dėl to tie vertinimai yra pakankamai sudėtingi, bet dabar ką darys prezidentas? Aš manau, labai tikiuosi, kad jis vertins dabar pateiktus kandidatus, jeigu juos palaimins ir Ruginienė, nes aš priminsiu, iš Ruginienės buvo aišku, kad prezidento motyvai, kurių galbūt mes visų detaliai neišgirdome, ją įtikino.
Čia irgi, man atrodo, vienas faktorius, kurio neturėtume pamiršti. Vadinasi, prezidentas jai pateikė galbūt platesnę informaciją, dėl ko jis neskiria tų kandidatų, ji sakė, kad ją įtikino. Dabar, jeigu jos filtrą praeina šitie du, apie kuriuos vis dar nieko nežinome, kas jie tokie, tai aš tiesiog tikiuosi, kad prezidentas juos vertins būtent nepriekaištingos reputacijos ir kompetencijų kriterijais.
Jeigu tai bus padaryta, aš manau, kad mes tada išeisime ir išlaviruosime iš tos situacijos, bet vėlgi yra teisinis dalykas, bet yra ir tas kontekstas, dėl ko visa šita košė užvirė, ir žinote, iš kitos pusės, o kodėl socialdemokratai kažkaip jau irgi to partiškumo nebežiūri?
Paėmė ir išmetė kitas partijas, pavyzdžiui, iš Seimo pirmininko pozicijos, sau pasiėmė, nors pagal viską irgi priklausytų partijai. Tik panašu, kad gal partijos pirmininkas nenori, kad kažkas iš partijos kolegų taptų Seimo pirmininku, nes jis tai negali.
Tai, kaip čia taip nutiks dabar? Tai maždaug: jeigu ne aš, tai tegul socialdemokratai turi, tai čia gali būti ir tokie momentai, aš šiek tiek pašaržuojant ir čia pralinksminant mus, bet tai yra argumentas. Nors irgi atrodo, galėjo gražiai, kaip partijos, išsidalinti tuos postus ir susižiūrėti, bet galbūt gavo kažką kitą, gavo kitas galbūt kažkokias nuolaidas.
Visada politika yra apie derybas ir tą išsiderėjimą tam tikrų dalykų. Aš manyčiau, kad mes tikrai dar toli esame nuo mažumos Vyriausybės, nors aš esu viena iš tų, kuri sako, kad šalis nesugriūna dėl to ir tikrai nesugrius, ir nereikia gąsdinti ir gąsdintis.
Net jeigu ir sugriūtų, taip, viskas gerokai yra sudėtingiau, labai sudėtinga priimti sprendimus, bet kartais, žinote, gal ir gerai, kai nėra to buldozerio, nes su buldozeriu paskui priimame taip, kad patys žiūrime ir negalime patikėti, ką čia pridirbome, dėl to valstybė nesugrius.
Aišku, tokiais geopolitinės įtampos laikais nėra labai smagu turėti ir tokias turbulencijas čia Lietuvos valdžioje, bet tikrai negąsdinkime kitų ir nesigąsdinkime. „Nemuno Aušra“ nenori išeiti iš tos koalicijos, pirmiausia, supraskime, jau turbūt socialdemokratai galvoja, kad geriau jau jie išeitų, bet „Nemuno Aušra“ nenori.
Jie išėję jau nebeturės to, ką turi, nebeturės galios, nebeturės eterio. Opozicijoje, tokioje margoje, skęs kaip nežinau kas, ir natūralu, kad jie tikrai taip gerai nepasiruoš kitiems rinkimams, kaip dabar būdami valdžioje.
Tai gali čia tas spektaklis eiti, gali čia trankyti durimis, gali čia mums kas pusę valandos teikti kitą informaciją. Tiesą sakant, aš jau pusės net klausyt nebenoriu, nes ką aš tavęs turiu klausyti dabar, jeigu tu po pusvalandžio šnekėsi ką kita? Tai čia, beje, kai kam irgi reikėtų susimąstyti dėl savo kalbėjimo, nes jis tampa nebeįdomus.
Tai čia man atrodo, kad mes turime tokią situaciją, kur yra daug triukšmo. Nesakau, kad dėl nieko, dėl valdžios, bet labai nenustebsiu, jeigu vis dėlto bus susitarta. Ruginienė gal vakar truputėlį spustelėjo irgi su savo vizitu pas Saulių Skvernelį. Saulius Skvernelis irgi turėjo savo šlovės minutę, kaip bebūtų. Tai matysime, bet politika yra spektaklis, kaip bebūtų.
Čia dabar to spektaklio yra tiek, kad galime dar kurį laiką nepirkti bilietų į teatrą.
Kaip jūs įsivaizduojate, kokia ta situacija gali būti, jeigu Nausėda ir dabar nepritartų tiems siūlomiems ministrams? Ir kokie scenarijai? Mažumos Vyriausybė – tai blogas scenarijus, ar ne, kas galėtų būti?
L. Kontrimas: Kai socialdemokratai laimėjo daugumą, tai buvau pirmas, kuris garsiai pasakė, kad kad tik jie suformuotų mažumos Vyriausybę be jokių partnerių. Du dalykai svarbūs yra – šiandien mes kairės neturime, kairė formaliai egzistuoja, bet stiprios kairės neturime.
Turime labai gerai sustiprinusią Tėvynės Sąjungą, kuri yra, žvelgiant į Baltijos šalis, o gal net ir plačiau, tai yra viena kiečiausių partijų tiek savo organizuotumu, tiek elektorato sutelkimu, žinutės drožimu, ir netgi lyderių auginimu, bet kairėje mes to neturime, ir dėl to mes šlubuojame.
Mažumos Vyriausybė nėra joks blogis, tiesą sakant, jeigu prisimintume Kirkilo mažumos Vyriausybę su Kubiliaus pagalba, gal jiems buvo sunku, bet iš šalies žvelgiant, visai buvo gerai. Todėl, kad debatas buvo, ir buvo pasirinkti keli svarbiausi klausimai, kuriais jie vienas kitą paremdavo.
Neatsitiko kažkokio nukrypimo į šoną. Aišku, turėjome tą atvejį su Šadžiumi, kurio aš nebegalėjau matyti kaip ministro, bet jie vis tiek jį paskyrė, kad jis krizės nematė. Tu, žinoma, nematai, nes ministro algą gaunant ir važinėjant su tarnybiniu automobiliu, krizės nematysi.
Grįžtu prie to, kad mažumos Vyriausybė tikrai nėra joks blogis – demokratijai netgi būtų gerai, kad grynoji politika prasidėtų paremta debatais, viešu diskutavimu, seniai mes to nebeturime. Gal mažuma kažkiek sutelktų tą intelektą politinį, nes argumentai iš opozicijos eina rimti, ir atmušinėti vien tiktai bravūriškai nebegalima.
Na, jeigu griūtų ši koalicija, greičiausiai vis dėlto socialdemokratai, kad ir kaip man liežuvis nenori verstis, bet versis – darys naują koaliciją greičiausiai, o su kuo daugiau?
Su Skverneliu?
L. Kontrimas: Grįš pas juos, ir dabar, kadangi Veryga Skverneliui nebėra baisus, tai darys naują.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
nėra kitų koment
