Ugniagesiai šiemet užgesino beveik 2 tūkstančius gamtoje kilusių gaisrų. Lietuvoje esant gana šiltiems ir sausiems pavasario orams, daugėja gaisrų deginant pernykštę žolę.
Vien tik per praėjusią parą ugniagesiai užgesino 102 gaisrus, kilusius atvirose teritorijose. Jų metu išdegė apie 11 958 arai ploto.
Siekiant sumažinti gaisrų skaičių atvirose teritorijose, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas skelbia akciją prieš žolės deginimą.
Pasak pranešimo, gelbėjimo tarnybos imasi visų įmanomų prevencijos priemonių:
informuoja visuomenę apie pernykštės žolės gaisrus ir jų pasekmes (tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, mokslo įstaigose - su moksleiviais apie gaisrų atvirose teritorijose pavojų, jų padarinius, primena atsakomybę už priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą), sugriežtino miškų ir durpynų priešgaisrinės saugos kontrolę gaisrams kilti palankiu laikotarpiu.
Daugiausia gaisrų atvirose teritorijose ugniagesiams teko gesinti Vilniaus (529), Kauno (353) ir Klaipėdos (207) apskrityse, mažiausiai - Marijampolės (29), Tauragės (44) ir Telšių (39) apskrityse. Nuo metų pradžios jau išdegė apie 1,9 tūkstančio hektaro atvirų teritorijų ir tokie gaisrai sudaro beveik 35 proc. visų gaisrų.
Už žolės deginimą buvo nubausti 7 gyventojai, jiems skirta baudų - už 4 tūkstančius 200 litų.
Už žolės deginimą civiliai asmenys gali būti nubausti pinigine bauda nuo 25 iki 500 litų, o pareigūnai - nuo 100 iki 600 litų. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį litų. Pernai vien tik valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai už žolės deginimą nubaudė 124 pažeidėjus, jiems skirta baudų už 12 tūkstančių 850 litų.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai organizuoja reidus, o jų metu nustatytiems priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidėjams taiko administracinio poveikio priemones.
Kovo 29 dieną ugniagesiai kartu su Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcija surengė reidą atvirose teritorijose. Reido metu iš oro žvalgė Vilniaus apskrities teritoriją, o gautus duomenis apie gaisrus ir esamą padėtį atvirose teritorijose perdavė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijų pareigūnams. Tokius reidus planuojama surengti ne vieną kartą.
Žolės gaisrai neša didelius nuostolius ne tik priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms, bet ir gamtai, žmonių turtui. Degančiose pievose sudega reti augalai, gyvūnai, čia perintys paukščiai, didėja oro užterštumas. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.
Pernai nuo degančių pievų įsiliepsnojo ir sudegė net 112 įvairių pastatų, dar daugiau jų apdegė, o šiemet dėl žolės deginimo kol kas supleškėjo tik vienas statinys. Kovo 23 dieną Pagėgių savivaldybėje, Piktupėnų kaime esančiuose soduose iki pamatų sudegė ūkinis pastatas. Tačiau skaudžiausia, kad degančioje žolėje kasmet žūsta ir žmonės. Pernai išdegusiose atvirose teritorijose buvo rasta net 12 liepsnose žuvusių gyventojų, dar 9 patyrė traumas.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų, pastebėjus degančią žolę, nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti patiems ją užgesinti, nelaukiant, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Be to, kol ugniagesiai malšina ugnį degančiose pievose, kažkam gali atsitikti didesnė nelaimė, kai pagalbos reikia nedelsiant.
Gelbėtojai sako, kad pastebėję degančią žolę, jie raginami nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti patiems ją užgesinti, nelaukiant, kol liepsna išplis į didesnius plotus.
Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
Pamačius, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant reikia kviesti ugniagesius.
