Kovo mėnesį Estijoje prasidėjo nacionalinė akcija, kurios metu bus siekiama išvalyti šalį nuo šiukšlių. Daugiau nei 40 tūkst. savanorių reikia tam, kad įgyvendinti akcijos tikslą – per dieną išvalyti Estiją nuo nelegalių atliekų. Akcija įvyks š.m. gegužės 3 d.
Estų planas – sveikintinas, kadangi po to, kai šalis atgavo nepriklausomybę 1991 metais, didžiule problema tapo nelegalus šiukšlinimas miškuose. Pagrindinis šios iniciatyvos akcentas – ne tik išsivalyti nuo materialių šiukšlių, tačiau parodyti, iki ko privedė žmonių neatsakingumas bei požiūris į gamtos teršimą.
Lietuvoje tokių akcijų taip pat reikėtų, kadangi aplinkosaugos problemos dažnai lieka gyvenimo paribėse. 27 ES šalyse vykdytas gyventojų nuomonės tyrimas "Eurobarometras" rodo, kad Europos Sąjungoje lietuviai yra vieni mažiausiai besidominčių aplinkosaugos problemomis.
Remiantis tyrimo, kurį atliko „TNS Gallup”, duomenimis, 22 proc. lietuvių yra tvirtai įsitikinę, kad jų individualios pastangos gali daug prisidėti prie aplinkos apsaugos problemų sprendimo. ES taip manančių vidurkis siekia 43 nuošimčius. Atliekas rūšiuoja 59 proc. europiečių ir dvigubai mažiau (30 proc.) lietuvių. Ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų mažina elektros energijos vartojimą, išjungdami oro kondicionavimą ar šildymą, pirkdami energiją tausojančias lempas ar buitinę techniką, 29 proc. lietuvių taupo vandenį.
55 proc. lietuvių pripažįsta, kad aplinkosaugos problemos jiems yra labai svarbios, Kipre šis rodiklis – 94 proc., Švedijoje – 89 proc. Didžioji dalis šalies gyventojų – 97 proc. - mano, kad didžiausi aplinkos teršėjai yra gamyklos ir didelės kompanijos, todėl jos privalo prisiimti didžiausią atsakomybę ir imtis tam tikrų veiksmų.
Lietuvos gyventojas daug mažiau nei statistinis europietis skiria dėmesio gamtos apsaugai. Vidutiniškai atliekas rūšiuoja 59 proc. europiečių ir vos 30 proc. lietuvių. Ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų mažina elektros energijos vartojimą, išjungdami oro kondicionavimą ar šildymą, pirkdami energiją tausojančias lempas ar buitinę techniką, 29 proc. lietuvių taupo vandenį.
Tyrimas atskleidė, kad tik 14 proc. Lietuvos gyventojų mažina vienkartinių daiktų kaip plastikiniai maišeliai ar pakuotės naudojimą (ES vidurkis - 30 proc.), vos 8 proc. lietuvių, lyginant su 17 proc. europiečių, perka aplinkai draugiškus produktus.
Deja, šiuo metu tautiečiams turbūt svarbesnės augančios kainos nei atliekų rūšiavimas. Retas kuris rūpinasi tokiais „niekais“, juk svarbiau – turėti ką valgyti ir kuo apsirengti.
Toli lietuviams iki vakarų, Skandinavijos šalių, kuriose jau senokai susiformavusi tam tikra aplinkosauginė kultūra, tačiau galima pasidžiaugti tuo, kad tautiečiai nusprendė neatiduoti Gineso rekordo be kovos, o kartu pakovoti ir dėl savo švarios gamtos bei dvasinio apsivalymo. Balandžio 8 d. startavo puslapis www.darom2008.lt, kuriame kviečiami registruotis visi norintys dalyvauti gegužės 3-osios akcijoje Lietuvoje ar norintys aktyviau prisidėti prie jos organizavimo.
Tad pirmyn – už švarą kiemuose, namuose bei miškuose!
