Jo duomenimis, gautais iš politikų pajamų deklaracijų, nuo kadencijos pradžios 2014 metais A. Guoga iš išorinių veiklų uždirbo nuo 1,36 iki 1,43 mln. eurų.
Europarlamentaras iš Italijos Renato Soru uždirbo daugiau nei pusantro milijono eurų ir yra šio sąrašo viršūnėje.
Į daugiausiai uždirbusiųjų penketuką taip pat pateko belgas Guy Verhofstadtas ir prancūzai Renaudas Muselieras bei Rachida Dati.
„Transparency International“ duomenimis, A. Guoga iš viso užsiima 16 veiklų ir pagal jų skaičių pirmauja tarp Europos Parlamento narių kartu su Kay Swinburne iš Jungtinės Karalystės.
Politiko pajamų deklaracijoje nurodyta, kad jis užsiima virtualiųjų valiutų žetonų platinimo (ICO) projektais, yra įmonių „NTSG“, „TR Holdings“, „Sportclothes“, „Global Cannabis Applications Corp“, kitų kompanijų akcininkas, „Kredito unijos“ Lietuvoje dalininkas.
Anot tyrimo, 18 proc. Europos Parlamente dirbančių lietuvių deklaravo gavę išorines pajamas. Tarp jų ir A. Guoga. Politikas nurodė, kad daugelis jo veiklų yra neapmokamos.
Remiantis „Transparency International“ duomenimis, gautais iš naujausių A. Guogos pajamų deklaracijų, jis per metus uždirba 2,95 mln. eurų. Per pirmuosius trejus kadencijos metus europarlamentaras deklaravo neuždirbęs jokių išorinių pajamų.
Kiti dešimt Lietuvos europarlamentarų tyrimo rezultatuose nefigūruoja.
Su korupcija kovojanti nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ nagrinėjo politikų darbo kitose pareigose praktikas. Anot rezultatų, 60 proc. Europos Parlamento narių deklaravo išorines veiklas, tarp jų yra įprastas įsidarbinimas, dalyvavimas įmonių valdybose ar užimamos kitos politinės pareigos.
Anot „Transparency International“, dėl dalies papildomų veiklų europarlamentarams gali kilti interesų konfliktai.
