Pilstuko gamybos cechas su visa reikalinga alkoholio filtravimo įranga bei daugiau kaip 1,2 tūkst. litrų denatūruoto etilo alkoholio – žaliavos pilstukui gaminti. Toks buvo Kauno VPK tyrėjo T.Dzinzino ir tyrime dalyvavusių jo kolegų „laimikis“, kai pareigūnai šių metų pradžioje surengė nepriekaištingą pasalą sodų bendrijoje Kaišiadorių rajone, Karčiupio kaime (Kauno apskr.).
Įdomu tai, kad T.Dzinzinas daugiausiai dirba su narkotikų bylomis ir rengiantis šiai operacijai taip pat tikėjosi sulaikyti būtent narkotikų prekeivius, tačiau į pareigūnų tinklą netikėtai pakliuvo kitos žuvys – nelegalūs degtindariai.
Už šią sėkmingą operaciją kauniečiui T.Dzinzinui minint Kriminalinės policijos dieną buvo įteiktas pilietinės iniciatyvos „Lietuva be šešėlio“ apdovanojimas – pareigūnas šiemet buvo pripažintas geriausiu kovotoju su šešėliu. VšĮ „Lietuva be šešėlio“ šiais apdovanojimais siekia atkreipti dėmesį į sunkų ir dažniausiai nematomą policijos pareigūnų darbą mažinant didžiulį šešėlinės ekonomikos mastą mūsų šalyje.
Taigi pokalbis su vienu pavyzdingiausių šių dienų policijos pareigūnų T.Dzinzinu: apie šešėlinį alkoholio ir narkotikų „verslą“, policininko profesijos prestižą bei šiuolaikinius nusikaltėlių veikimo metodus.
– Kaip ir kodėl pasirinkote policijos pareigūno profesiją, kuri Lietuvoje nėra nei gerai mokama, nei prestižinė?
– Manau, kad policijos pareigūno profesija yra garbinga. Čia dirbantys žmonės yra linkę galvoti ne apie naudą, o apie pagalbą tiems, kuriems jos reikia. Aš jaučiau norą prisidėti, kad mūsų visuomenė jaustųsi saugesnė, o kaltieji būtų nubausti. Tai ir lėmė, kad jau 20 metų esu Lietuvos policijos bendruomenės dalimi. Pradėjau nuo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, kur dvylika metų dirbau masinių riaušių, neramumų, nuteistųjų konvojavimo srityje. Na, o pastaruosius aštuonerius metus dirbu Kauno apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje.
Žinojau, jog tapęs policijos pareigūnu turėsiu rodyti pavyzdį ir drąsą, išmintingai vadovautis teikiamomis teisėmis ir niekada nepamiršti, kad reikia apginti kiekvieną besikreipiantį. Man tai yra iš tiesų svarbu.
– Apklausos rodo, kad gyventojų pasitikėjimas policija didėja ir per pastaruosius devynerius metus išaugo 20 proc. Ar jūs pats jaučiate, kad gyventojų nuostatos policijos atžvilgiu keičiasi?
– Visuomenėje ilgą laiką vyravo nuomonė, kad policija yra kažkoks blogis, nors mūsų patirtis rodo, kad tikram blogiui prispaudus gyventojai visų pirma kreipiasi būtent į policiją. Manau, kad daugiausiai neigiamos įtakos policininko profesijos prestižui turėjo įvairios skandalingos istorijos, į kurias buvo įsivėlę pareigūnai (korupcijos atvejai, neblaivių pareigūnų padarytos avarijos ir pan.). Tačiau situacija tikrai keičiasi į gera. Nėra ką slėpti: policija dabar daug „švaresnė“, čia netoleruojamos jokios korupcinės apraiškos. Gyventojai taip pat yra daug labiau linkę padėti policijai. Manau, jei ir toliau įvykiai klostysis tokia linkme, tai ir policininko profesija taps vis patrauklesnė.
– Jūs net penkis kartus skatintas už pavyzdingą tarnybą ir gerus darbo rezultatus: buvote apdovanotas II ir III laipsnio policijos pasižymėjimo ženklais ,,Už nuopelnus“, pelnėte Metų seklio titulą, o neseniai buvote pagerbtas ir už svarų indėlį mažinant šešėlį Lietuvoje. Kaip manote, ar yra reikalinga valstybinė policijos pareigūnų premijavimo sistema, šiuo metu inicijuojama kai kurių Seimo narių? Ar sąžiningų, už pavyzdingą tarnybą pasižymėjusių pareigūnų premijavimas leistų pasiekti dar geresnių policijos darbo rezultatų?
– Erichas Marija Remarkas yra pasakęs, jog viskas pigu, ką galima sutvarkyti už pinigus. Žmonių saugumo jausmas ir nuoširdi padėka yra tai, dėl ko pirmiausia stengiasi kiekvienas pareigūnas ir pinigais tai tikriausiai nepamatuojama. Tačiau iš tiesų reikia pripažinti, kad valstybinė premijavimo sistema galėtų būti dar vienas pareigūnų, siekiančių kuo geresnių rezultatų, įvertinimas.
– Jūs jau ne vienus metus kovojate su nusikalstamomis veikomis, kurios susijusios su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kaip susiklostė, kad sėkmingai atlikote ir vieną stambiausių šių metų tyrimų demaskuojant slaptą nelegalaus alkoholio gamybos „fabrikėlį“ Kaišiadorių rajone, kuriame aptikta daugiau nei tūkstantis litrų žaliavos pilstukui gaminti? – Šis tyrimas prasidėjo nuo anoniminio pranešimo, jog asmenys neteisėtai disponuoja labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir užsiima šių medžiagų kontrabanda iš Ispanijos. Tačiau pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad su narkotinėmis medžiagomis jie visai nesusiję. Tyrimo metu, tikslinant aplinkybes, kriminalinės žvalgybos priemonių ir metodų pagalba nustatytas sodo namelis Kaišiadorių rajone, kuriame tiriamieji filtravo etilo alkoholį, todėl buvo priimtas sprendimas juos sulaikyti nusikaltimo vietoje. Taip netikėtai, ieškodami narkotinių medžiagų, aptikome nelegalių alkoholinių gėrimų „fabrikėlį“.
– Kokius pagrindinius skirtumus jūs, kaip pareigūnas, pastebite, kai lyginate nusikalstamas veikas alkoholio ir narkotikų bylose, nusikaltėlių veikimo metodus, motyvus, taktiką?
– Kaip bebūtų keista, didelių skirtumų čia nėra. Tiek tie, kurie užsiima nelegalia alkoholio gamyba, tiek besiverčiantieji prekyba narkotikais naudoja panašius metodus: laikosi konspiracijos, bando slėpti nusikaltimus. Pagrindinė visus nusikaltėlius vienijanti savybė yra ta, kad nė vienas iš jų nenori būti sugautas.
– Kaip apibūdintumėte Lietuvos nusikalstamo pasaulio veikėjų intelektą – ar nusikaltėliai tobulėja?
Technologijos nestovi vietoje, be abejo, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia, domisi naujovėmis, atsiveža priemonių ir iš užsienio. Nusikaltėliai tikrai tobulėja. Tad ir policijos pareigūnai privalo viskuo domėtis ir visą laiką būti bent vienu žingsniu priekyje.
– Dvidešimt metų dirbdamas policijos sistemoje turbūt jau neblogai perpratote nusikaltėlių psichologiją. Ar jau turite atsakymą, kokios priežastys dažniausiai paskatina žmones ryžtis nusikalstamai veiklai?
Atsakymas yra paprastas – tai greiti ir dideli pinigai. Visus vilioja galimybė itin greitai daug uždirbti, o apie pasekmes, kad taip galima nepataisomai susigadinti gyvenimą, dažniausiai nesusimąstoma. Na, o narkotikai iš nusikalstamų veikų yra viena pelningiausių – čia sukasi iš tiesų dideli pinigai.
Tačiau žvelgiant iš šalies susidaro įspūdis, kad narkotikų problema Lietuvoje tarsi neegzistuoja – juk tyrimai rodo, kad narkotinių medžiagų vartojimo paplitimas mūsų šalyje yra gana nedidelis.
Narkotikų problema Lietuvoje yra nelabai matoma ir mūsų visuomenė dar nesupranta jos masto. Tačiau mes savo tarnyboje nuolat susiduriame su narkotikų prekyba, sulaikome didelius kiekius narkotinių medžiagų ir matome, kad jų vartojimas mūsų šalyje egzistuoja. Ypač - jaunimo tarpe: „žolė“ yra paplitęs svaiginimosi būdas. Tačiau galiu užtikrinti, kad policija nesnaudžia ir imasi visų priemonių, kad narkotikai negriautų žmonių gyvenimų, kad būtų užkirstas kelias narkotikų prekybai mūsų šalyje.
– Kokių rūšių narkotikai Lietuvoje dažniausiai sulaikomi?
– Kanapės, metamfetaminas, heroinas, kokainas. Įvairiausiais kiekiais: nuo gramo iki kilogramo ir daugiau.
– Jūs neviešinate savo veido, vykdant operacijas vilkite kaukę. Kaip dažnai jums tenka atsidurti pavojingose situacijose, primenančias scenas iš aštraus siužeto filmų?
Mūsų darbo specifika tokia, kad negalime pernelyg viešintis, publikuoti savo nuotraukas žiniasklaidoje, nes tai gali sužlugdyti visą operaciją. Taip, pavojus, grėsmė gyvybei yra mūsų kasdienybė. Kiekvieną dieną eidamas į tarnybą turi būti pasiruošęs viskam: kad sulaikomi asmenys gali priešintis, panaudoti ginklą, bandyti tave sužaloti peiliu, apipilti cheminėmis medžiagomis. Tačiau mes tam esame pasirengę.
