O štai naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai mano, jog paramos įsigyjant būstą išvis reikėtų atsisakyti – pasak jų, reikėtų galvoti apie kitokias paramos formas, pavyzdžiui, nuomai.
Pagal šiuo metu Lietuvoje egzistuojančią būsto jaunoms šeimoms paramos programą, Jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 procentais mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje. Regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi, tik kai pagal šią tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėjo daugiau kaip 20 procentų.
Naujienų portalas tv3.lt primena, jog ši tvarka 2018 m. rugpjūčio 30 d. buvo įvesta tuometinio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio įsakymu, dirbusio Sauliaus Skvernelio vyriausybėje.
Pagal teisės aktus jauna šeima laikomi abu sutuoktiniai, kurie yra iki 36 metų, taip pat šeima, kurioje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų arba (ir) augina vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), ir yra iki 36 metų amžiaus.
Šiuo metu jaunoms šeimoms siūlomos tokios subsidijos:
- neauginančioms vaikų – 15 proc.;
- auginančioms 1 vaiką – 20 proc.;
- auginančioms 2 vaikus – 25 proc.;
- auginančioms 3 ir daugiau vaikų – 30 proc.
Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos, tačiau kreipimosi metu šeima turi atitikti jaunos šeimos apibrėžimą, tai yra sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis asmuo negali būti vyresni nei 36-erių. Kai šeimoje, gavusioje finansinę paskatą, gimsta trečias arba daugiau vaikų, dėl papildomos subsidijos jie gali kreiptis iki 40 metų (įskaitytinai).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2018-ųjų iki 2022 metų finansine paskata galėjo pasinaudoti 5,3 tūkst. šeimų, iš jų mažiausiai buvo pasienio rajonuose, o daugiausiai – Klaipėdos (18,4 proc. visų gavėjų), Kauno (7,3 proc.), Vilniaus (5,8 proc.), Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių rajonuose – čia vidutinis paramos dydis viršijo 15 tūkst. eurų ir buvo iki 32 proc. didesnis negu kituose rajonuose, kur nekilnojamasis turtas pigesnis.
Subsidijos suma bus nurėžiama daugiau nei per pusę
Pagal vyriausybės patvirtintą tvarką, subsidija siektų 7,5 proc. būsto paskolos sumos (iki 87 tūkst. eurų), o tai reiškia, kad maksimali subsidijos suma būtų 6,5 tūkst. eurų.
Dabar subsidija siekia 15-30 proc. paskolos, šeima gali tikėtis vidutiniškai 15 tūkst. eurų paramos – taigi, parama būtų sumažinta daugiau nei per pusę. Vėliau įsigyjamo būsto maksimali vertė siektų 120 tūkst. eurų. Subsidija būtų išmokama tik užbaigus statybas.
Pataisomis taip pat siūlo neteikti paramos aplink didžiuosius šalies miestus esančiose savivaldybėse bei kurortuose. Taip pat ketinama įpareigoti šeimas, gavusias subsidiją, penkerius metus deklaruoti gyvenamąją vietą įsigytame bute.
Dėl programos – nesutarimai Seime
Minėtiems paramos būstui įsigyti tvarkos pakeitimams jau pritarė vyriausybė. O štai Seime dėl pakeitimų kilo nemažai susirūpinimo.
„Susidursime su teisėtais lūkesčiais ir žmonių nusivylimu“, – praėjusią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė demokratų frakcijos narė Rima Baškienė, pabrėžusi, kad 2024 metams tokiai paramai numatyta per mažai: tik 8 mln. eurų.
Ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Ramūnas Šveikauskas nurodė, jog pusė šiems metams numatytų lėšų jau išdalinta.
„4,5 mln. eurų jau esame paleidę ir yra išduotos pažymos maždaug 300 šeimų“, – komitete sakė jis.
Viceministras Martynas Šiurkus negalėjo pasakyti, kiek šeimų galėtų kreiptis dėl paramos sugriežtinus jos dalybas.
„Analizuodami dabartines eiles matome, kad vis tik jose laukiančiųjų didžioji dalis iš tų pačių žiedinių savivaldybių, į kurias parama ir dabar nukeliauja“, – komitete tvirtino viceministras.
Jis, be kita ko, pabrėžė, kad 30-40 proc. paramos prašančių ir jos dėl lėšų trūkumo negaunančių šeimų būstą įsigyja be valstybės paramos.
„Tai reiškia, kad jiems ta parama nebuvo tas dalykas, dėl ko jie gali ar negali įsigyti būstą“, – kalbėjo viceministras.
Prezidento patarėja Vaida Budzevičienė priekaištavo, kad vienose vietovėse arti Vilniaus valstybės parama teikiama, o kitose – ne.
„Nėra teisinga neleisti parama būstui pasinaudoti Liucionyse ar Nemenčinėje, 30 km nuo Vilniaus, o leisti Lentvaryje Trakų savivaldybėje“, – tvirtino V. Budzevičienė.
Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas teigė, kad Judrėnų miestelyje ar Endriejavo seniūnijoje, kur įsikurti su valstybės parama nebūtų galima, būstas yra kur kas pigesnis nei Švėkšnoje ar Rietave.
„Registrų centras turi turto verčių žemėlapius, pagal juos galima tiksliai išskirti tas teritorijas šalia Klaipėdos, kuriose įsigyjant būstą nebūtų skiriama paskata“, – kalbėjo meras.
B. Markausko teigimu, paramą gauna šeimos, turinčios komercinio nekilnojamojo turto: „Tokius dalykus reikia eliminuoti“.
Socialdemokratas Algirdas Sysas piktinosi, kad paramos dalybų sąlygos yra tokios, kad jos negauna jaunos ir neturinčios pakankamai lėšų įsigyti būstą šeimos, tuo metu ją gauna didesnių pajamų šeimos.
Romas Lazutka – paramą būstui įsigyti reikia naikinti
Tiek šiuo metu taikomą paramos sistemą, tiek numatomus pakeitimus įvertino ekonomistas Romas Lazutka. Jo vertinimu, Sauliaus Skvernelio Vyriausybės priimta tvarka buvo ydinga nuo pat pradžių – tad ir planus apkarpyti programą jis vertina teigiamai.
„Aš jau tada galvojau, kad tai beprasmė, bereikalinga priemonė, kurią palaipsniui matyt užrauks“, – sakė R. Lazutka.
„Kad apribojo – gerai. Kuo didesni apribojimai – tuo geriau, bet juos išvis reikėtų naikinti. Buvo padaryta klaida, kurią reikėtų ištaisyti“, – pridūrė ekonomistas.
Ekonomisto nuomone, ši programa yra ydinga, mat mažas ar mažiausias pajamas uždirbantys gyventojai būsto vis tiek nesugebės įsigyti, net ir su teikiama parama.
„Valstybė vis tiek padeda įsigyti būstą, kai yra daugybė žmonių, kurie apskritai neturi jokios galimybės įsigyti būsto – jų pajamos yra per mažos, jie negali pasiimti banko paskolos, skirti pradinio įnašo, jiems būtų sunku mokėti palūkanas. Jiems belieka nuomotis. O nuomos kainos yra gana didelės. Valstybė turėtų padėti žmonėms, kad jie turėtų pastogę bent laikinai, o ne galvotų apie NT įsigijimą“, – paaiškino R. Lazutka.
R. Lazutkos vertinimu, atšaukus paramos būstui įsigyti programą, lėšas reikėtų skirti būsto nuomos kompensacijoms – taip būtų kur kas labiau padedama žemesnes pajamas uždirbantiems gyventojams.
„Prioritetas galėtų būti būsto neturintys gyventojams, jiems reikėtų teikti paramą, kompensuojant nuomos išlaidas“, – pataria R. Lazutka.
Žmonių skaičius, kurie neturi būsto, jis tik didės. Žmonės sulaukia pilnametystės, pradeda dirbti, kuria šeimas, jiems reikia būsto. Valstybė negali užsibrėžti sau tikslo padėti visiems. Valstybė turėtų padėti tiems, kuriems yra sunkiausia, o tai yra tie žmonės, kurie net negali pretenduoti įsigyti būsto“, – pridūrė R. Lazutka.
Ekonomistas pateikė ir konkretų pavyzdį, kaip pagal dabartinę sistemą, pagalbą gautų būtent aukštesnes pajamas uždirbantys gyventojai.
„Pavyzdžiui, atvažiuoja iš kaimo prekybos centre įsidarbinti kokia nors jauna mergina. Ji dirba už minimalią ar beveik minimalią algą. Ji negali svajoti apie būsto įsigijimą ir paramos negaus. O tie, kurie turi aukštesnį išsilavinimą ir didesnes pajamas, jie gali pretenduoti į paramą“, – paaiškino R. Lazutka.
Arnoldas Antanavičius – mokesčių mokėtojai padengė ir taip pakankamai dideles sumas
NT rinkos eksperto Arnoldo Antanavičiaus nuomone, sprendimas mažinti suteikiamą paramą jaunoms šeimoms, žinoma, nebus sutiktas palankiai – dalis šeimų galbūt pasirinks būsto ir neįsigyti.
„Pats principas, pagal kurį bus suteikiama mažiau paramos, žinoma pakenks šeimoms, kurios norės įsigyti būstą. Joms galbūt bus mažiau noro pirkti būstą“, – sakė A. Antanavičius.
Tiesa, NT rinkos analitiko nuomone, ši aplinkybė nėra tokia jau svarbi, mat pati programa – ydinga.
„Klausimus reikėtų kelti iš kitos pusės – ar ta parama apskritai yra logiška, tikslinga ir prasminga? Nuo pat programos įvedimo pradžios, aš buvau nusiteikęs skeptiškai. Ne čia yra problema, ne taip reikėtų spręsti būsto įperkamumo klausimą“, – pridūrė analitikas.
NT rinkos specialisto nuomone, po planuojamų pakeitimų programa taps dar mažiau aktualia, mat ja nebegalės pasinaudoti aplink didmiesčius įsikūrę gyventojai – o būtent ten būstas yra mažiau įperkamas, nei regionuose.
„Dabartinė šitos programos versija dar labiau tolsta nuo programos esmė. Galbūt paramos dydžiai tampa dar mažiau aktualūs – juk ne regionuose sunkiausia būstą įpirkti. Regionuose būstas nėra pagrindinė problema, kodėl trūksta jaunų žmonių, ar jie neatvyksta
Didesnės problemos yra gerai apmokamų darbo vietų skaičius, gyventojų karjeros galimybės“, – paaiškino NT rinkos specialistas.
„O būstą regionuose gyventojai gali įsigyti gana nesunkiai, mat pajamų ir kainos santykis yra vienas palankiausių, kuo toliau keliaujame nuo didžiųjų miestų. Tai yra pagrindinis momentas“, – pridūrė pašnekovas.
Pasak A. Antanavičiaus, butus pasinaudojant programa įsigijo tie žmonės, kurie būtų būstus įpirkę ir be paramos. Taigi, būsto paramos programa jiems leido sutaupyti pinigų, tačiau visuomenei didelės naudos iš to nebuvo.
„Tai, kad aplink didžiuosius miestus atšauks programą, manau irgi yra teisingas žingsnis. Aš buvau vienas iš tų, kuris sakė, kad žmonės kurie pirks butus, bus greičiausiai tie, kuriuo juos įpirktų ir be paramos. O žiedinės savivaldybės pateko po tais vidurkiais, kurie galėtų pasinaudoti programa. Taigi, dalis žmonių persikėlė į savivaldybių rajonus, žiedines savivaldybes“, – teigė A. Antanavičius.
„Greičiausiai jie ir taip būtų pirkę būstą ten, bet tuo pačiu gavo ir dovanėlę iš mokesčių mokėtų aruodo, sutaupė pinigų. Bet nekilnojamojo turto rinkai tai nedavė jokio ilgalaikio gėrio. O ir pačiose savivaldybėse teigiamo impulso neįvyko apart to, kad maža rinkos dalis iš to išlošė“, – pridūrė A. Antanavičius.
A. Antanavičiaus nuomone, menkai tikėtina, jog programa padėjo sumažinti ne tik būsto prieinamumo problemą, bet ir kitas socialines problemas – pavyzdžiui emigracijos.
„Vargu, ar tai sugebėjo sulaikyti gyventojus nuo emigracijos. Žmonės keliauja, ar emigruoja ne dėl to, kad ten pigiau nusipirkti būstą. Nusipirkus būstą, pagrindinis klausimas vis tiek yra kaip reikės apmokėti paskolą, kaip reikės dirbti. Žmonės migruoja ten, kur yra geros sąlygos užsidirbti, tęsti karjerą“, – sakė A. Antanavičius.
Pritaria siūlymui programą naikinti
A. Antanavičius taip pat sutiko su ekonomisto R. Lazutkos nuomone, jog būsto paramos programą jaunoms šeimoms reikėtų naikinti. Anot jo, yra efektyvesnių būdų padėti visuomenės grupėms, kurioms sunkiau įsigyti būstą.
„Sutikčiau su mintimi naikinti programą. Programa nesprendžia būsto įperkamumo ir prieinamumo problemos. Ji tiesiog duoda kažkuriai visuomenės daliai tam tikras privilegijas. Politikams reikėtų nuspręsti, kuriai visuomenės daliai jie nori pagelbėti“, – komentavo A. Antanavičius.
„Tuos pinigus reikėtų nukreipti ten, kur iš tiesų yra koks nors valstybės prioritetas. Ką nori skatinti, kokius specialistus nori prisikviesti į vienus ar kitus regionus. Tada kelti klausimą, ko reikia, kad tie specialistai atvyktų. Jeigu jiems reikia būsto – tai nebūtinai turi būti nuosavybė. Greičiau reikėtų pradėti nuo nuomos ir kurti savivaldybėms ar valstybei nuomotino būsto fondą, kuris būtų lengvai adaptuojamas pagal rinkos situaciją.
Nuomojamo būsto fondo, arba municipalinio būsto kūrimas būtų tikslingesnė kryptis. Galbūt tai ilgiau užtruktų, bet valstybė įgytų galimybes prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos“, – aiškino NT analitikas.
„Dabartinė tvarka skatina būstą įsigyti ten, kur jį ir taip lengviausia įsigyti. Nėra jokios logikos palaikyti tokią programą“, – reziumavo analitikas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ūkininkams per 2023 metus įšmokėta 100mln eurų kompensacija tik už dizeliną. Už ką jie taip nekenčia Lietuvos jaunimo ? Yra minčių pas ką ?
