arnoldas antanavičius

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlo griežtinti paramos dalybas jaunų šeimų pirmajam būstui: jaunoms šeimoms suteikiama kompensacija, įsigyjant pirmą būstą sumažėtų daugiau nei perpus – jeigu šiuo metu vidutinė subsidijos suma siekia apie 15 tūkst. eurų, tai po pokyčių, bus kompensuojama tik iki 6,5 tūkst. eurų. Seime nuomonės dėl šio pasiūlyto sprendimo išsiskiria.

Praėję metai šalies nekilnojamojo turto sandorių rinkoje pasižymėjo retai sutinkamu reiškiniu. Registrų centro duomenimis, nors bendras sandorių skaičius reikšmingai mažėja, tačiau kainos per metus paauga. Kai kurie analitikai skaičiuoja, kad būsto kaina Vilniuje padidėjo beveik 10 tūkst. eurų. NT rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius skaičiuoja, kad per metus mediana, t.y. vidutinė būsto kaina Vilniuje padidėjo 9 tūkst. eurų.

Nekilnojamojo turto (NT) ekspertai papasakojo, kaip lietuviams sekasi nuomoti butus užsieniečiams, taip pat įvertino, kokia šiuo metu yra įprasta metinė grąža iš buto nuomos didžiuosiuose miestuose, kaip keičiasi būsto nuomos kainos. Žinių radijo laidoje apsilankę NT ekspertai Marius Čiulada ir Arnoldas Antanavičius papasakojo, kokiomis nuotaikomis šiuo metu gyvena būsto nuomotojai, be to, užsiminė, ar dabar nuomos kainos ir toliau didėja.

Paprastas atostogų įkarštis ar rimtas perspėjimo signalas? Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai ieško paaiškinimų, kodėl liepos mėnesį ištiko tikras butų sandorių įšalas. Lyginant su pernykščiu vidurvasariu, butų žmonės nupirko beveik ketvirtadaliu mažiau. Liepos mėnesį, palyginti su metais anksčiau, butų pardavimo sandorių sumažėjo kone ketvirtadaliu. Tokio nuosmukio nesitikėjo net nekilnojamojo turto plėtotojai.

Europos Centrinis Bankas praėjusią savaitę pasielgė taip, kaip ir buvo pranašauta –  devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanų normas. Kaip tai paveiks nekilnojamojo turto rinką ir kada galime tikėtis bendro kainų lygio mažėjimo naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba nekilnojamo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Europos Centrinis Bankas praėjusią savaitę pasielgė taip, kaip ir buvo pranašauta –  devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanų normas. Kaip tai paveiks nekilnojamojo turto rinką? Kada galime tikėtis bendro kainų lygio mažėjimo? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius ir nekilnojamo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Daugeliui dar vis planuojančių įsigyti būstą lietuvių kyla klausimas, ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės, ar vis tik kils? „Greičiausiai, žmonėms reikės mokėti truputėlį daugiau“, – sako NT analitikas Arnoldas Antanavičius. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Ar artimiausiu metu nekilnojamojo turto (NT) kainos mažės ar kils? Ar būstą įsigyti norintiems gyventojams verta tą daryti dabar, o gal šiek tiek palūkėti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Visuomenę ne juokais išgąsdino valdžios planuojamas visuotinis nekilnojamo turto mokestis. Nors Finansų ministerija tikina, kad vidutinis mokestis bus 14 eurų, būsto rinkos analitikai ir ekonomistai tuo smarkiai abejoja. Ypač nuskriausti esą galimai liks vilniečiai, ir visai nepelnytai. Pasak ekspertų, atpirkimo ožiais taps jauni žmonės su vaikais, perkantys didesnio ploto butus, o ne turtuoliai. Be to, mokestis esą vėl išpūs nuomos kainas.

Paskolų turėtojams – netikėtas vilties žiburys. Ilgą laiką augęs „Euribor“ per mažiau nei savaitę smuktelėjo kone puse procento. Mat finansų rinką supurtė žlugęs Amerikos bankas. Visgi, pasak analitikų, jeigu bankų krizė neišsiplės, palūkanos ims vėl augti, tik gal ne taip smarkiai, kaip prognozės rodė anksčiau. Tiesa, nepaisydamas kilusio nerimo, Europos Centrinis Bankas bazinę palūkanų normą šiandien ir vėl padidino.

Europos Centrinis Bankas skelbia, kad Lietuvoje yra didžiausios būsto paskolų palūkanos visoje euro zonoje – net 4,08 procentai. Tačiau nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius situacijoje įžvelgia ir pliusų. Esą tai padės šiek tiek atvėsinti mūsų ekonomiką.

PVM lengvatą maistui ir degalams anksčiau laikinai įvedusi Lenkija nesustoja – dabar jau žada dosnią paramą jauniems būsto pirkėjams. Lenkija svarsto dešimčiai metų fiksuoti būsto palūkanų normą, o ji siektų vos 2 procentus. Tai reikštų, kad iš biudžeto valstybė ketina kompensuoti didžiąją dalį pastaruoju metu žvėriškai išaugusių būsto paskolų palūkanų. Sekti lenkų pavyzdžiu Lietuvos valdžia eilinį kartą neketina.

Europos Centrinis Bankas skelbia, kad Lietuvoje didžiausios būsto paskolų palūkanos euro zonoje. Kodėl taip yra ir ką tai reiškia? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Augančios palūkanos ir neaiški finansinė ateitis stabdo būsto rinką. Pastaruoju metu naujų būstų pardavimai smuko į rekordines žemumas, daugėja ir atšaukiamų rezervacijų. Vis tik būstus statantys ir parduodantys verslininkai bent jau viešai nerimo nedemonstruoja – sako, kad rinka tiesiog rami, o krentančių kainų nebus, išskyrus išimtinius atvejus.

Aukštų kainų pasiutpolkės ritmu trypia ir Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka. Plėtotojai vis dar nerodo noro mažinti būsto kainų, daugėja ir nutraukiamų sandorių. Anot NT eksperto Arnoldo Antanavičiaus, kainos galėtų kristi defliacinėje aplinkoje, o tokių apraiškų kol kas nematyti. Pokalbis su A. Antanavičiumi – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo pandemijos pradžios būstas Lietuvoje pabrango 50 procentų. Tik pastaraisiais mėnesiais kainos vos vos pakrypo žemyn, tačiau brangsta paskolos.

Euro zonos tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ po beveik septynerių metų pertraukos tapo teigiama. Ekspertai siūlo kol kas nepanikuoti ir nedramatizuoti. Visgi siunčia perspėjimą – pigių pinigų era baigėsi. Tačiau, atrodo, lietuviams tai nė motais. Kol kitų euro zonos valstybių gyventojai jau galvoja, kaip būtų galima taupyti infliacijai mušant rekordus, mūsų tautiečiai vasarą ketina leisti per pandemiją sukauptas lėšas dideliems pirkiniams.

Pasklidus žiniai apie augančias palūkanų normas, pasigirdo svarstymų, kaip tai gali pakeisti nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai sako, kad artimiausiu metu didelių sukrėtimų laukti neverta, tačiau kitąmet būsto kainos gali mažėti. Visgi tai nebūtinai reikštų geras naujienas. Anot ekspertų, mažėjančios NT kainos gali rodyti, kad žmonės nebesusitvarko su paskolomis, didėja nedarbas, o tai priartintų Lietuvą prie 2008–2009 m. krizės scenarijaus.

Aplink brangstant viskam, kas tik gali brangti, daugelio piliečių akys nukrypo į pačią reikalingiausią ir brangiausią prekę kiekvienam lietuviui – žemę ir nekilnojamąjį turtą (NT) – su viltimi, kad šis segmentas ims pigti, nes šalia vyksta karas. Tačiau viskas atvirkščiai – namai ir butai šuoliuoja kainomis į viršų. Apie tai – laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai. Nuo pandemijos pradžios nekilnojamojo turto kainos pašoko net 30 procentų ir nežada sustoti.

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje visame pasaulyje brangsta žaliavos, nafta, degalai ir daug kitų produktų bei medžiagų. Ne išmintis ir nekilnojamasis turtas (NT), kuris, pasak Arvydo Avulio, gali tik brangti.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje yra tokia įkaitusi, kad neretai lietuviai šluoja butus nežiūrėdami nei kokybės, nei kainų, šovusių į kosmines aukštumas. Statytojai vos spėja tenkinti lietuvių poreikį nekilnojamajam turtui – dėl to ne tik prasidėjo lenktynės, bet ir psichologinis karas. Kodėl kainos kyla, o dėl buto kartais tenka pakovoti dar su keliais konkurentais? Laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai šį vakarą TV3 žiūrovams bandys atsakyti į ne vienam kylančius klausimus.

Jau nuo kitų metų buto ar namo nuoma gali tapti sudėtingesnė. Finansų ministerija parengė įstatymų pakeitimus, kuriais norima išnaikinti šešėlį, klestintį šioje srityje, priversti visus sudarinėti raštiškas nuomos sutartis ir jas privalomai registruoti. Naujos tvarkos pažeidėjams numatytos nemažos baudos.

2019-ieji vadinami puikiais metais Lietuvos ekonomikai ir NT rinkai, tačiau 2020 m. nerimas prasidėjo dėl koronaviruso protrūkio pirmiausia Kinijoje, o po to ir kitose šalyse. Ar tai veikia nekilnojamojo turto rinką, kas laukia 2020-aisiais ir ar dabar geras laikas pirkti – tv3.lt studijoje pasakoja NT rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius.

Mažėjantis vidutinis butų plotas ir didėjančios gyventojų finansinės galimybės skatina būsto pirkėjus vis dažniau žvalgytis pirkti namą. Tuo metu plėtotojai dėl didelės konkurencijos rinkoje pradeda investuoti į būsto nuomos projektus. Didžiausias smūgis rinkai būtų, jei suprastėtų skolinimo būstui sąlygos, sako rinkos ekspertai, kalbėdami apie svarbiausias būsto rinkos tendencijas 2020 metais.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastaraisiais metais pastebimas kainų augimas, tačiau NT rinkos ekspertas, bendrovės „RealData“ įkūrėjas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad kalbos apie kylančius statybininkų atlyginimus ir brangstančias medžiagas nebūtinai turi kelti ir parduodamo NT kainas. Statistikos departamentas rugsėjo pabaigoje skelbė, kad Lietuvoje iš statinių per metus daugiausia – 5,5 proc. – pabrango gyvenamųjų pastatų statyba, o pastatų remontas pabrango 5,3 proc.

Nekilnojamojo turto (NT) kainos kyla jau ne vienus metus iš eiles. Spartų NT kainų kilimą turbūt daug kas prisimena ir prieškriziniais metais. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iki 2019 m. liepos pabaigos šalies gyventojams buvo suteikta naujų būsto paskolų už 1,3 mlrd. eurų.

Jei Lietuvos ekonomika iriasi prieš srovę, tai šalies nekilnojamojo turto rinka prieš ją lekia kaip motorinė valtis. Ji akivaizdžiai perkaitusi, nes pirkėjų lūkesčiai per daug optimistiniai. Taip situaciją apibūdinantys specialistai įspėja, kad anksčiau ar vėliau iš besikaupiančių debesų prapliups lietus. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių iki 2019 m. liepos pabaigos šalies gyventojams buvo suteikta naujų būsto paskolų už 1,3 mlrd. eurų.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto ekspertai vis dažniau šneka, kad artėja demografinė duobė, kuri gali daryti įtaką būsto kainoms. Iki šiol buvo kalbama, kad Lietuvoje – demografinis pakilimas, kuris nekilnojamojo turto paklausą išlaikė aukštame lygyje. Tai rodo, kad demografiniai iššūkiai yra svarbūs nekilnojamojo turto rinką. Apie tai TV3 studijoje kalba žurnalistas Artūras Anužis ir NT ekspertas Arnoldas Antanavičius.

Ne viena valdžia buvo užsimojusi apmokestinti gyventojų nekilnojamąjį turtą. Apie tai diskutavo ir kandidatai į prezidentus. Paaiškėjo, kad nors turi gana brangius namus, dabar  jiems mokesčio mokėti nereikia. Prezidentiniuose debatuose kandidatas Valentinas Mazuronis iškėlė mintį, kad gražiose vietose nuosavuose namuose įsikūrę Gitanas Nausėda ir Saulius Skvernelis turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

Vilniečiai butams linkę išleisti dvigubai daugiau už kauniečius. Klaipėdiečiai statistiškai taip pat skiria daugiau pinigų svajonių būstui už antro didžiausio Lietuvos miesto gyventojus. Tokią tendenciją pastebėjęs nekilnojamojo turto analitikas Arnoldas Antanavičius įsitikinęs, kad to priežastis yra ne kauniečių taupumas, o jų tolerancija nelegaliai veiklai. Tiesa, į tokius laikinajai sostinei metamus kaltinimus kiti ekspertai žvelgia su įtarimu.  „80 proc.

Vilniaus nekilnojamojo turto brokeriai pastebi, kad šiais metais pinga būstai miegamuosiuose sostinės rajonuose. Ekspertai teigia, kad ryškūs kainų pokyčiai statistikoje dar neatsispindės kurį laiką, tačiau pačioje rinkoje jie tampa vis labiau matomi. Nekilnojamojo turto specialistų teigimu, būstų kainos sostinėje šiais metais krito ir tai rodo ne tik skaičiai, tačiau ir besikeičiantys žmonių įpročiai.

  Pirmąjį šių metų pusmetį nekilnojamojo turto plėtotojai Vilniuje pardavė 1685 butus – 16,8 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį, skelbia įstaiga „Real Data“. Jos duomenimis, šiemet daugiausiai butų pardavė bendrovės „Hanner“, „MG valda“, „Realco“ ir „Eika“. „Kol kas vystytojų pardavimai nenutolo nuo prognozių, kad šiemet turėtų būti parduota maždaug 3,5 tūkst. naujų butų. O tai būtų 8,5 proc. prasčiau nei 2017 metais“, – pranešime spaudai teigė „Real Data“ vadovas Arnoldas Antanavičius.

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojai telkiasi ties sostinės centru. Iš visų Vilniaus mikrorajonų didžiausio pasisekimo dabar sulaukia trys: Saltoniškės Žvėryne, Naujamiestis ir Šnipiškės. Būtent čia būstą lengviausia parduoti, o ir NT brokerių teigimu, pirkėjams labiausiai apsimoka investuoti. „Inreal“ skaičiavimais, butu minėtuose mikrorajonuose vidutiniškai galima tikėtis išparduoti per 6–10 mėnesių. Tai kelis kartus greičiau nei Justiniškėse, Naujininkuose ar Pašilaičiuose.

Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dažniau ryžtasi statyti nuosavą būstą ar keltis į jau pastatytą namą, taip dar labiau mažindami paklaustą butų rinkoje. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija stebima pastaruosius kelerius metus. Stebėtina tai, kad norinčių gyventi individualiame name daugėja, bet kainos lyg ant mielių neauga.

Mokesčių reformoje numatytas naujas mokestis nekilnojamajam turtui palies kiekvieną planuojantį įsigyti būstą. Susidurti su naujuoju mokesčiu gali tekti ir tiems, kurie būstą nuomojasi. Tiesa, analitikų nuomonės šiek tiek skiriasi, kaip gi visa tai atsilieps rinkai. Finansų ministras Vilius Šapoka paaiškina, kokius pokyčius įneš šis mokestis. Šiuo metu visas turimas fizinio asmens nekilnojamasis turtas yra sumuojamas ir, jei neviršija 220 tūkst.

Pirmieji 2018 metų mėnesiai rodo naujas tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje – kainos tam tikro būsto jau mažėja, derybinės pirkėjų galios auga. Patys vystytojai pastebi, kad parduoti sekasi tik populiarius projektus. Tiesa, reikėtų nepamiršti, kad situacija Vilniuje skiriasi nuo Kauno ir Klaipėdos. Nekilnojamojo turto rinkos analitikų nuomonės išsiskiria. Vieni sako, kad naujos tendencijos rodo, jog atsiranda spaudimas mažinti kainas, kiti, kad tai tik pardavėjų lūkesčių pasikeitimas.

Valdžia sumanė kad reikia dar vienos lengvatos. Šį kartą – jauniems žmonėms įsigyjant pirmąjį būstą bet kuriame Lietuvos mieste. Tačiau vos žvilgtelėję analitikai iš karto pamatė spragas – statytojai užsidirbtų daugiau, o pirkėjai ir toliau mokėtų didžiules sumas. Vyriausybė jau davė palaiminimą teikti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą ne didmiestyje. Kol Seimas dar nespėjo šio siūlymo užtvirtinti, suspėti su savo siūlymais bando ir socialdemokratai.

Nekilnojamojo turto (NT) tendencijos pasaulyje rodo vyraujančią euforiją. Lietuvoje, nors ir savos baimės, anot analitikų, taipogi NT rinka nesnaudžia. Augant būsto kainoms tvyro diskusinis klausimas, kad galbūt NT mokestis padėtų sumažinti dideles kainas.  „Luminor“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas Lietuvos ekonomikos konferencijoje kalbėjo, kad išsivysčiusiose šalyse būsto kainos jau pasiekė prieškrizinį 2006 metų lygį.

Apie 40 ir daugiau kvadratinių metrų ploto, prieinamos kainos ir ekonomiškos eksploatacijos, pageidautina, patogioje miesto vietoje. Tokius kriterijus atitinkantys nauji butai dažniausiai užkariauja lietuvių širdis, tikina NT ekspertai. Anot jų, naujo buto besidairantys pirkėjai tapo itin išprususiais ir prieš atverdami pinigines išsiaiškina pačius sudėtingiausius projekto techninius niuansus.

Paskutiniu metu Lietuva atsidurdavo tarp Europos šalių, kuriose labiausiai brangsta būstas. Tačiau jau šiais metais viskas gali apsiversti aukštyn kojomis. Nors rinka gana nevienoda, viename iš didžiųjų miestų tikimasi kainų mažėjimo. Eurostato duomenimis, 2017 metų antrą ketvirtį palyginus su praeitų metų atitinkamu ketvirčiu, Lietuvoje būsto kainos augo 10,2 proc. Labiau kainos didėjo tik Čekijoje ir Airijoje.

Po krizės būsto kainos auga ir po truputį grįžta į buvusias vietas. Tačiau yra nekilnojamojo turto (NT) analitikų, kurie teigia, kad kainos nebeaugs, o netgi mažės. Eurostato duomenimis, lyginant šių metų II ketvirtį su praeitų metų, labiausiai kainos Europos Sąjungoje (ES) didėjo Čekijoje (13,3 proc.), Airijoje (10,6 proc.) ir Lietuvoje (10,2 proc.), o labiausiai sumažėjo Italijoje (–0,2 proc.

Sakoma, kad istorija linkusi kartotis. Tačiau, ar įmanoma, kad Lietuvai vėl teks išgyventi sunkus krizinius metus, kaip 2009 metais? Naujienų portalas tv3.lt kalbina ekonomistą ir nekilnojamojo turto (NT) specialistą, kurie atskleidžia, kad dabartinė situacija yra panaši į prieškrizinį laikotarpį, tačiau yra ir ne vienas skirtumas. Trys tendencijos rodančios perkaitimą „Nordea“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad dabartinė situacija primena 2005–2006 metus.

Jei oro atžvilgiu ši vasara nėra karšta, tai būsto nuomos rinkoje – pats įkarštis. Šiemet be įprastai kylančių kainų išskiriama dar viena problema – būsto siūloma per mažai, tad galima likti ir be namų. Kiekvienais metais vasarą būsto nuomos rinka virsta kovos lauku, į jį stoja ne tik esami studentai, studijas baigę, bet ir ką tik stojimų rezultatus sužinojusieji. Tai visuomet nuomotojams leidžia pakelti kainas. Šiuos naujausius kainų pokyčius jums ir pateikiame.

Rinkos ekspertai teigiamai vertina pirmąją Turto banko parengtą valstybės valdomo nekilnojamojo turto (NT) ataskaitą. Anot jų, jei valstybė sugebėtų suvaldyti dabartinę situaciją, Turto bankas galėtų tapti rimtu nekilnojamojo turto rinkos dalyviu.

Lietuviai – tauta, kuri mėgsta investuoti į nekilnojamąjį turtą. Pastaruoju metu itin stebėta, kaip vis daugiau gyventojų perka būstą ne tik savo reikmėms, bet ir verslui – nuomai. Analitikai suskaičiavo, kokia grąža iš nuomos gaunama Lietuvoje ir, kokia kitose Europos šalyse. Skaičiuodami nuomos pajamų santykį su būsto kaina, t.y. kokią grąžą nuomojant įsigytą turtą galima gauti, išskirta, kuriose šalyse NT jau yra pervertintas, o kuriose net nuvertintas.

Atlyginimų augimas, žemos palūkanų normas, nemenkos nuomos kainos – visa tai skatino gyventojus vis dažniau pagalvoti apie nuosavą būstą. Nemaža dalis susiklosčiusia padėtimi pasinaudojo, praeitais metais buvo fiksuojami rekordiniai būstų įsigijimai. Tačiau pranašauja, kad mažoms palūkanoms ateina galas. Europos centrinis bankas (ECB) dar praeitais metais prabilo, kad kiekybinio skatinimo programai ateina galas.

Kol universalios nuomonės pirkti būstą ar nuomotis nėra, nekilnojamojo turto (NT) ekspertai atrodo sutaria dėl vieno – grąža iš nuomos taip mažėja. Taigi pirkti būstą vien nuomai tampa rizikinga. Būtent tokios nuomonės laikosi „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jis pastebi, kad būsto kainos kyla, o nuomos kainos stabilizavosi ir dar mažės.

Nekilnojamasis turtas (NT) – lietuvių pamėgsta sritis investicijoms. Rinkoje pastebima, kad žmonės ne tik sau perka naujus būstus, bet ir nuomai. Tiesa, pasaulinės tendencijos rodo, kad įtampa auga, o Lietuvai – ne vien optimistinės prognozės. Lietuvos NT rinka gali būti palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), teigia „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas. Būtent šioje rinkoje – pirmieji nerimo signalai.

105 metai – tokia maksimali būsto paskolos trukmė Švedijoje, kur jau kurį laiką netyla nekilnojamojo turto (NT) burbulo pranašystės. Neigiamas signalas siunčiamas ir iš Talino, kur kainos didėja sparčiau nei atlyginimai. Apie NT burbulo užuomazgas pradedama kalbėti ir Lietuvoje. Lietuvos bankas informuoja, kad atidžiai stebi situaciją ir yra pasirengęs reaguoti, jeigu to prireiktų. Mat šalyje būsto rinka toliau kaista – pernai sudaryta 12,3 proc.

Rugpjūtis – tikras darbymetis nuomininkams didmiesčiuose. Šiuo metu itin suaktyvėja būsto nuomos rinka, kadangi į segmentą veržiasi naujų studentų srautas. Dalis jų, tikslingai ieškojo buto, tačiau tarp jų atsiduria ir kiti, bendrabučio negavę jaunuoliai. Laukusiems paskutiniojo mėnesio teks susitaikyti ir su didesnėmis kainomis. Portalo aruodas.lt duomenimis, lyginant gegužės ir liepos mėn.