REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasklidus žiniai apie augančias palūkanų normas, pasigirdo svarstymų, kaip tai gali pakeisti nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai sako, kad artimiausiu metu didelių sukrėtimų laukti neverta, tačiau kitąmet būsto kainos gali mažėti. Visgi tai nebūtinai reikštų geras naujienas. Anot ekspertų, mažėjančios NT kainos gali rodyti, kad žmonės nebesusitvarko su paskolomis, didėja nedarbas, o tai priartintų Lietuvą prie 2008–2009 m. krizės scenarijaus.

Pasklidus žiniai apie augančias palūkanų normas, pasigirdo svarstymų, kaip tai gali pakeisti nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai sako, kad artimiausiu metu didelių sukrėtimų laukti neverta, tačiau kitąmet būsto kainos gali mažėti. Visgi tai nebūtinai reikštų geras naujienas. Anot ekspertų, mažėjančios NT kainos gali rodyti, kad žmonės nebesusitvarko su paskolomis, didėja nedarbas, o tai priartintų Lietuvą prie 2008–2009 m. krizės scenarijaus.

REKLAMA

Šešių mėnesių Euribor palūkanų norma išaugo kol kas nežymiai, vos šimtosiomis procento dalimis. Tačiau niekas neabejoja, kad palūkanos stiebsis gerokai labiau ir gal net sparčiau nei tikėtasi. Vadinasi, visi, turintieji būsto, vartojimo paskolas ar lizingus, turės mokėti ne tik su banku suderėtą palūkanų procentą, bet ir Euribor.

Baigiasi pigių pinigų era

„Realdata“ vadovas, nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius teigia, kad labai daug kas priklausys, kaip apie žinią apie augančias palūkanų normas sureaguos gyventojai.

REKLAMA
REKLAMA

„Kai yra lūkesčiai, kad pinigai nemokami, niekas nekainuoja ir verta pirkti skolon bet ką už bet kiek ir už tai uždirbti pinigus, tai dabar šiek tiek situacija keisis.

REKLAMA

Matome ir žmonių nuotaikas, kad labiau gąsdina ne [Euribor] buvimas teigiamoje zonoje ar nulis kablelis kažkiek procentų padidėjimas, bet pati mintis, kad baigiasi pigių pinigų era“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo A. Antanavičius.

Ekspertas svarstė, kad jei infliacija toliau išsilaikys, gali būti, kad palūkanos ir toliau bus keliamos.

„Galbūt bus įvedinėjama į tokią vėsimo recesinę aplinką. Gali būti, kad ir kainos nekilnojamojo turto rinkoje ims mažėti, kažkokie nuostoliai atsirasti pas labai oportunistinius investuotojus“, – svarstė pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA

NT kainos gali mažėti, bet tam yra sąlygų

Vienas iš galimų augančių palūkanų padarinių, kuriuos mato A. Antanavičius, yra būsto kainų kritimas. Visgi ekspertas skeptiškai žiūri, kad tai galėtų nutikti dar šiemet.

„Procesas iš inercijos gali judėti dar kurį laiką, tad pokyčiai taip greitai neįvyksta nekilnojamojo turto rinkoje. Nebent kažkokie labai dideli įvykiai nutinka, kaip, pavyzdžiui, Ukrainoje prasidėjęs karas. Tokiu atveju, viskas gali ir per vieną dieną pasikeisti“, – kalbėjo A. Antanavičius.

Jis prognozavo, kad nekilnojamojo turto rinka dar pusmetį „judės iš inercijos“, tad kainos nekris.

„Pokyčiai galimi tik kitais metais. Bet tai įvyktų su tomis sąlygomis, kad palūkanos turėtų stipriai padidėti ir žmonėms turi tapti sunku aptarnauti paskolas, kažkas prarasti darbus ir taip toliau. Tai čia mes kalbame labiau 2009 metų scenarijų, kol kas tokio scenarijaus nesimato“, – teigė A. Antanavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Rizikos yra padidėjusios, kad kainos gali mažėti, bet kol nepradėjo kilti palūkanos ir jos nepradėjo kilti reikšmingiau negu nulis kablelis kažkiek procento, tai kainos toliau kils, tai tęsis ir žmonės bus linkę investuoti į nekilnojamojo turto rinką“, – pridūrė jis.

Lietuviai linkę išlaidauti, tad pigti neturėtų

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pasakojo, kad 2008 metais buvo 13 proc. nuo BVP užsienio prekybos deficitą, kas rodė, ekonomika yra labai stipriai „perkaitusi“.

„Šiuo metu turime apie 10 proc. nuo BVP užsienio prekybos perteklių ir tai yra aukščiausias rodiklis per visą Lietuvos istoriją. Tai rodo, kad ekonomika yra pakankamai stipri ir atspari dideliems šokams, kas automatiškai reiškia ir stiprią NT rinką bei pakankamai neblogą gyventojų perkamąją galią“, – komentavo A. Izgorodinas.

REKLAMA

Ekonomistas pastebėjo, kad žiūrint iš vartotojų lūkesčių perspektyvų, labai skiriasi lietuvių ir kitų euro zonos šalių gyventojų elgesys.

„Jeigu euro zonoje mes matome, kad auga gyventojų nenoras išlaidauti stambesniems pirkiniams, gyventojai tampa atsargesni savo išlaidų prasme, tai Lietuvoje mes matome visiškai kitą situaciją.

Dėl kylančių atlyginimų net šiek tiek padidėjo gyventojų noras leisti pinigus stambesniems pirkiniams. Manau, kad NT irgi papuola į šitą sritį, tai nematau požymių, kad Lietuvos NT pradėtų „vesti“. Rinka išliks dinamiška bent iki šių metų pabaigos“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo A. Izgorodinas.

REKLAMA

Esame geresnėje padėtyje nei prieš praeitą krizę

Ekonomistas pabrėžė, kad 2008–2009 m. situacija, kai sprogo nekilnojamojo turto burbulas, nėra ta pati šiems laikams.

„Visų pirma, šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas yra gerai subalansuotas. <...> Kitas labai svarbus aspektas – Lietuvos narystė euro zonoje. 2008–2009 m. mes nebuvome euro zonos nariai, rinkos pergyveno dėl Lietuvos finansų rinkų perspektyvos, atitinkamai valstybė skolinosi už labai dideles palūkanas, bet šiuo metu Lietuva dešimčiai metų galėtų pasiskolinti už 2 proc., 2008–2009 m. – už 12–13 proc.“, – pasakojo A. Izgorodinas.

„Lietuvos ekonomikos perspektyvos yra daug geresnės, nei 2008–2009 m.“, – pridūrė jis.

Tai tik dalis pokalbio su Arnoldu Antanavičiumi ir Aleksandru Izgorodinu laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų