Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Infliacijai Lietuvoje mušant rekordines aukštumas, statybų verslas susiduria su sunkumais. Statybų verslas teigia, kad valdžia privalo imtis veiksmų, kitaip projektų įgyvendinimas lėtės arba apskritai stos. Tuo metu Vilniaus ir Kauno savivaldybės ramina, kad jų didieji statybos projektai dėl infliacijos trikdžių nepatyrė ir juda į priekį.

Infliacijai Lietuvoje mušant rekordines aukštumas, statybų verslas susiduria su sunkumais. Statybų verslas teigia, kad valdžia privalo imtis veiksmų, kitaip projektų įgyvendinimas lėtės arba apskritai stos. Tuo metu Vilniaus ir Kauno savivaldybės ramina, kad jų didieji statybos projektai dėl infliacijos trikdžių nepatyrė ir juda į priekį.

REKLAMA

Statybos įmonės jau kurį laiką bando atkreipti dėmesį į augančias kainas. Pavyzdžiui, gegužės pradžioje statybos ir kelių tiesimo įmonės pusdieniui stabdė darbus maždaug 80-tyje valstybinių ir visuomeninių objektų visoje Lietuvoje.  

Statybų įmones vienijančios asociacijos teigė, kad dėl karo Ukrainoje išaugo elektros, dujų bei medžiagų kainos, sutriko medžiagų ir žaliavų tiekimas, todėl stringa valstybės finansuojamos statybos, kelių asfaltavimas, o dalyje konkursų neatsiranda dalyvių. Jau pradėtos statybos lėtėja, o naujos nepradedamos.

Pasak asociacijų, skaičiuojama, kad nieko nedarant artimiausiu metu gali nutrūkti daugiau nei 150 daugiau nei 300 mln. eurų vertės objektų statybos. 

REKLAMA

Statybininkai skaičiuoja, kad statybos pabrango apie 40 proc. ir reikalauja užsakovus primokėti, jei nori, kad statybos nesustotų.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Statybininkų asociacijos vadovai taip pat pareiškė stabdysiantys valstybinių projektų statybas ir nebedalyvausiantys viešuosiuose pirkimuose, jei valstybė artimiausiu neras sprendimo, kaip indeksuoti didėjančias statybų kainas.

Visgi Vilniaus ir Kauno savivaldybės ramina ir tikina, kad didžiausi miestų statybų projektai nestoja, o jei ir brangsta, tai nežymiai.

Lazdynų baseino statytojas indeksuoti kainų neprašo

Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Paulius Vaitekėnas naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie trijų didžiausių sostinės projektų eigą ir infliacijos įtaką jai.

Pasak jo, sutartyje dėl Lazdynų baseino įrengimo nėra numatyto indeksavimo, nes sutartis buvo sudaryta 12 mėnesių, o indeksavimo sąlyga numatoma, kai viršijamas šis laikotarpis. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė yra priėmusi sprendimą atsižvelgiant į aplinkybes indeksuoti ir tas sutartis, kuriose nebuvo numatytas indeksavimas.

REKLAMA
REKLAMA

„Kol kas PST (objektą vykdantis Panevėžio statybos trestas – aut. past.) nėra pateikęs prašymo indeksuoti darbų kainas“, – teigė savivaldybės atstovas.

P. Vaitekėno tvirtinimu, šiuo metu Lazdynų baseine baigiamas olimpinio baseino įrengimas, vykdomi bandymai dėl baseino sandarumo, taip pat vertinamas ir taisomas ankstesnio rangovo paliktas brokas nardymo baseino dugne.

Stadiono kaina gali kilti įsigaliojus sutarčiai

Kitas svarbus sostinei projektas – skandalais apipintas nacionalinis stadionas. Pagal miesto tarybos palaimintą projektą, nacionalinis stadionas bus statomas kartu su visa eile kitų objektų ir sudarys daugiafunkcį kompleksą.

P. Vaitekėno teigimu, statybos sąnaudų indeksavimo galimybė daugiafunkcio komplekso koncesijos sutartyje yra numatyta.

Kaip aiškino savivaldybės atstovas, statybos kaštai gali būti indeksuojami vieną kartą po sutarties įsigaliojimo taikant 6,61 proc. SSKI (statybų sąnaudų elementų kainų indeksas) ir dar 0,5 proc. (skirtumo tarp SSKI faktinio dydžio sutarties įsigaliojimo visa apimtimi mėnesį). Tad iš viso daugiafunkcio komplekso statybos kaštai gali pabrangti vieną kartą 7 proc.

REKLAMA
REKLAMA

P. Vaitekėnas akcentavo, kad indeksuojama tik statybos kaina be palūkanų ir kitų finansavimo sąnaudų – indeksavimas liečia ne visą sutarties kainą, o 88 mln. eurų be PVM.

„Statybų sąnaudos gali būti indeksuojamos tik tada, kai yra įvykdytos visos išankstinės sutarties įsigaliojimo sąlygos ir koncesijos sutartis įsigalioja visa apimtimi. Šiuo metu sutartis dar nėra įsigaliojusi. Sutartyje numatytos sąlygos turi būti įgyvendintos ir sutartis įsigalioti turi ne vėliau kaip iki 2022 liepos 4 d“, – tvirtino savivaldybės atstovas.

Jis priminė, kad numatyta, jog nacionalinio stadiono statybos kaina sieks 39,2 mln. eurų, o viso daugiafunkcio komplekso statybos kaina – 94,6 mln. eurų. Daugiafunkcio komplekso statybos ir operavimo 25 metams kaina sieks 160 mln. eurų, o teorinė sutarties vertė, į kurią įskaičiuotos visos koncesininko pajamos iš komplekso operavimo 280 mln. eurų.

Koncertų salės kaina gali kilti

Dar vienas ilgai vilniečių laukiamas projektas, kuris dėl vienų ar kitų priežasčių taip pat stringa, yra Nacionalinė koncertų salė ant Tauro kalno. Nors Profsąjungų rūmai jau kurį laiką yra nugriauti, moderni meno ir kultūros erdvė ant vienos vaizdingiausių Vilniaus vietų vis dar nekyla.

REKLAMA
REKLAMA

P. Vaitekėno teigimu, koncertų salė šiuo metu yra projektavimo etape. Sutartis dėl rangos darbų nesudaryta, taip pat nėra įvykęs darbų pirkimo konkursas, tad, anot savivaldybės atstovo, indeksavimo poreikio tiesiog nėra.

„Tauro kalno sutvarkymo darbams įsigyti šiuo metu vykdomas atviras konkursas. Tad rangovas nėra nustatytas. Vis dėlto, sutarties projekte dėl Tauro kalno rekonstrukcijos yra numatytas indeksavimas po 2 proc. kas šešis mėnesius“, – dėstė savivaldybės atstovas.

Kaune projektai brango keliais milijonais eurų

Kaune taip pat siaučia statybų vajus. Laikinoji sostinė vysto taip pat ne vieną didžiulį statybos projektą, tačiau, skirtingai nei Vilniuje, jie yra gerokai toliau pasistūmėję.

„Infliacija statybų nestabdo. Statybos projektų kainų indeksavimas kai kuriais atvejais yra neišvengiamas, tačiau visada siekiame užkirsti kelią galimoms spekuliacijoms. Stebime rinką, todėl atsižvelgiame tik į tuos atvejus, kai rangovai pagrindžia įsigytų medžiagų pabrangimą“, – naujienų portalui tv3.lt teigė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, kainos indeksuojamos sutartyse nustatyta tvarka. Pavyzdžiui, Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijos kaina po indeksavimo padidėjo maždaug nuo 35 iki 37 mln., o mokslo ir inovacijų centro „Mokslo sala“ statyba – nuo 25 iki 26,7 mln. eurų.

Visgi pristatant stadiono darbus, Kauno savivaldybės atstovai pateikė kiek kitokius skaičius. Anot jų, galutinė stadiono kaina sieks apie 43 mln. eurų.

„Aš galvoju, kad mes tikrai labai laiku spėjome – nepaveikė mūsų nei kovidas, nei Kinijos santykių pabloginimas, nei karas. Laiku spėjome, susipirkome medžiagas, įrangą“, –  komentavo V. Abramavičius.

Pasak jo, pradėjus darbus dabar, statybos kainuotų „70-80 proc. brangiau“. Stadione statybos darbus tikimasi baigti iki liepos vidurio, o pirmąsias futbolo rungtynes surengti rudens pradžioje.

Ragina Vyriausybę imtis atsakomybės

Statybų verslui bruzdant dėl infliacijos šoko, Seime gimsta iniciatyvos, kaip būtų galima suvaldyti procesą. Liberalų sąjūdis išplatino pareiškimą, kuriame ragina Vyriausybę imtis atsakomybės dėl statybų, viešąjį sektorių – nepradėti naujų projektų.

REKLAMA
REKLAMA

Seimo Ekonomikos komiteto narys liberalas Andrius Bagdonas ragina 14 ministerijų nedelsiant peržiūrėti viešųjų pirkimų sutartis su rangovais ir nepradėti naujų statybų joms pavaldžiose įstaigose.

„Dalis savivaldybių ir ministerijų naujų suplanuotų projektų jau dabar nebepradeda, o nepanaudotas lėšas perskirsto pabrangusiems ir prioritetiniams. Manau, Vyriausybė turėtų imtis lyderystės inicijuodama tarpinstitucinę darbo grupę, kurioje dirbtų ministerijų, Viešųjų pirkimų tarnybos, verslo asociacijų atstovai ir kuri nustatytų konkrečius sprendimus susidariusioms problemoms spręsti“, – teigė A. Bagdonas.

Seimo Ateities komiteto pirmininkas liberalas Raimondas Lopata įvardijo, kad ministerijoms ieškant būdų sušvelninti patiriamų kainų šoką, kolektyvinę atsakomybę privalo prisiimti visa Vyriausybė.

„Negalime visko palikti šakinių ministerijų ir savivaldybių nuožiūrai. Pirmiausia Vyriausybė turėtų paskirti konkretų viešųjų projektų koordinatorių, o pagrindinė Ekonomikos ir inovacijų ministerija – koordinuoti veiksmus tarp asignavimus valdančių ministerijų ir jų projektus įgyvendinančio verslo“, – sakė R. Lopata.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, Ateities komitetas siūlo ministerijoms su rangovais visais atvejais privalomai sudaryti Viešųjų pirkimų tarnybos parengtą pavyzdinę rangos darbų sutartį, kuri numato ir kainų indeksavimą, ir jų reindeksavimą.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoja, parlamentinės Buvusių merų grupės pirmininkė Edita Rudelienė atkreipia dėmesį, kad kainų sukrėtimą lygiai taip pat patiriančios savivaldybės įgyvendina ypač daug iš europinių fondų finansuojamų projektų, kurių kofinansavimo našta šiuo metu žymiai išaugo.

„Daugeliu atvejų savivaldybės prie tokių projektų prisidėjo 5 proc. įnašu, tai yra pagal savo galimybes. Šitaip išaugus kainoms, savivaldybė vis tiek lieka atsakinga už projekto sėkmę, nors pinigų daugiau neturi. Todėl dabar stojant darbams, kurių statybininkai nebegali pakelti, o savivaldybės neturi iš ko prisidėti, reikėtų bent laikinai savivaldai atlaisvinti skolinimosi sąlygas“, – dėstė E. Rudelienė.

Seimo narė atkreipia dėmesį, kad valstybė sau sudarė sąlygas paprasčiau pasiskolinti, kai savivaldybėms tokios galimybės pagal Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą vis dar apribotos.

Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, 2022 m. pradėtiems investiciniams projektams papildomai reikia 100 mln. eurų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų