TS-LKD ragina sudaryti dvišalę gynybos sutartį su Lenkija, stiprinti ryšius su JAV

Tai numatyta antradienį konservatorių pristatytame memorandume dėl užsienio politikos.

Partija užsienio politikoje išskiria devynis svarbiausius prioritetus. Pirmuoju įvardijamas siekis užtikrinti „Ukrainos laisvę ir nepriklausomybę ES ir NATO šeimoje iki 2030 sausio 1 dienos“.

Taip pat konservatoriai akcentuoja būtinybę sustiprinti transatlantinį ryšį, Europos Sąjungą, maksimaliai išplėsti karinius, politinius, ekonominius ryšius su Vokietija, kurti dvišalius gynybos susitarimus, atkurti strateginę partnerystę su Lenkija, tęsti Baltarusijos režimo izoliaciją, aktyviai plėtoti strateginę partnerystę su Izraeliu, stiprinti Lietuvos diplomatinę tarnybą.

Pasak TS-LKD partijos nario Žygimanto Pavilionio, viena iš šalių, su kuria galima būtų pasirašyti susitarimą dėl gynybos, yra Lenkija. Tačiau Varšuva, anot politiko, šiuo metu yra sudėtingas partneris Lietuvai.

„Vakar girdėjote lenkų prezidento teiginius apie kitokią poziciją dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje. Jeigu mums nepavyks pakeisti Lenkijos pozicijos, faktiškai Ukrainos vizijos stringa. Ir tai yra mūsų didžiulis uždavinys, nes mes turim šimtamečius ryšius su lenkais“, – sakė politikas.

Vilniuje viešintis Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pirmadienį pareiškė, kad jo ir Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos požiūris dėl Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES) išsiskiria.

G. Nausėda yra ne kartą paraginęs 2030-ųjų sausio 1-ąją numatyti kaip konkrečią Kyjivo narystės Bendrijoje datą.

Konservatoriai memorandume savo ruožtu pabrėžia, kad visų Lietuvos institucijų – ne tik diplomatinės tarnybos – verslo ir visuomeninių iniciatyvų apjungimas išsaugant Ukrainos suverenumą ir nepriklausomybę ES ir NATO iki šio dešimtmečio pabaigos „turi tapti esminiu strateginiu Lietuvos užsienio politikos uždaviniu“.

„Šiam strateginiam tikslui turi būti pajungtos visos kitos politinio – diplomatinio veikimo kryptys“, – teigiama dokumente.

Memorandume taip pat akcentuojama, jog Lietuva turi aktyviai dalyvauti „Norinčiųjų koalicijoje“, kurios dėka būtų realiai užtikrinta Ukrainos apsauga. 

Konservatoriai siūlo iki 2025 metų pabaigos siekti atidaryti derybas dėl visų šešių narystės ES klasterių, o Lietuvos pirmininkavimo ES metu 2027 metais padaryti esminį proveržį Ukrainos derybose dėl narystės ES.

Pasak opozicijos, dar vienas svarbus Lietuvos strateginis interesas – transatlantinio ryšio stiprinimas, ypač siekiant „atplėšti Vašingtoną nuo bet kokių nuolaidų Rusijos ir Baltarusijos režimams“, sustiprinant strateginę paramą Ukrainai bei išlaikant JAV karinį buvimą Lietuvoje.

 Memorandume teigiama, jog Lietuva turi aktyviai daryti įtaką JAV tarptautinės politikos iniciatyvoms, o ne jas pasyviai stebėti, o greta to – rengtis Europos gynybai, išlaikyti savo poziciją ir Europos Sąjungoje.

Anot TS-LKD partijos pirmininko Lauryno Kasčiūno, nors JAV atlieka svarbų gynybinį vaidmenį Europos saugumo sistemoje, taip pat reikia stiprinti pačios Europos gynybą „bendroje transatlantinėje saugumo architektūroje“.

„Visi suprantam, kad išgyvenam geopolitines transformacijas. Keičiasi didžioji Jungtinių Amerikos Valstijų strategija. Ji dabar paremta ne idealizmu, o realizmu. (...) Vakarų Europos kariuomenės yra išėjusios atostogų. Reikia sugrįžti iš atostogų. Tiek kariuomenei, tiek gynybos pramonei, tiek ir visuomenei, kurios turi būti pasiruošusios ginti savo valstybes“, – teigė politikas.

Jis ragino skirti daugiau dėmesio kariuomenės rezervo rengimui.

Memorandume siūloma siekti ir dvišalio gynybos susitarimo su Ukraina dėl realios Ukrainos pagalbos Lietuvai Rusijos užpuolimo atveju. Pavyzdžiui, sutariant, jog pasibaigus karui Ukrainoje, jos kariai būtų pakviesti į Lietuvą, apmokant karių dislokavimo, infrastruktūros išlaikymo ir kitas išlaidas.