Sausio 4-ąją jauna šeima iš Joniškio rajono sulaukė trynukių. Šiauliuose jau auga dvi trynukų poros. Ko daugiau – trigubo džiaugsmo ar trigubo rūpesčio mažylių tėvams?
„Visi sunkumai pasimiršta. Vertybė ir džiaugsmas – vaikai“, – sako trynukus auginančios mamos. Daivos ir Egidijaus Karulaičių šeimoje trynukai gimė užpernai spalio 13-ąją, o Aušrinei, Ryčiui ir Giedriui Putriūnams gruodžio 4-ąją sukako po 15 metų.
Kad užtektų visiems
Daivai ir Egidijui Karulaičiams per trynukų vienerių metukų gimtadienį teko pirkti 5,9 kilogramų tortą. Kad užtektų visiems svečiams. Kai per krikštynas visus svečius norėjo pavaišinti trijų kilogramų tortu, nebe visiems ir užteko.
„Trys vaikai, dvigubai daugiau krikštatėvių, seneliai, auklės, mes su vyru“, – lenkia pirštus juokdamasi Daiva.
Vieną dėžę dovanotų žaislų teko supakuoti ir paslėpti – tiesiog nebetilptų kambaryje. Pas Karulaičius su viena dovana niekas neina, neša iš karto po tris.
Dešimt metų Daiva su Egidijumi pagyveno sau: keliavo, dirbo, šventė, kūrė namus. Dabar gyvena 2009 metų spalio 13 gimusių Erikos, Daivaro ir Redijaus ritmu.
„Pamiegame, pavalgome, žaidžiame ir laukiame pavasario, nes dabar išvesti į lauką visi trys stovi, kaip įkalti, gal nepripranta prie sniego kalnų? Kartais ir ašarą nubraukiu, kai labai pavargstu“, – pasakoja apie savo ir trijų vaikučių dienas.
Daiva kartais juokiasi, kartais pykteli, kai net giminės stebisi, kaip reikia iš karto pamaitinti tris vaikus, kaip užtenka rankų, jeigu visi nori būti panešiojami. O kada susitvarkyti namus, išlyginti skalbinius?
Kai trynukai suminga kiekvienas atskirai savo lovelėse (kitaip vieni kitus prižadintų, jei kuriam nesimiega), Daiva su aukle Giedre surenka žaislus, pasitvarko namus ir atsisėda ramiai išgerti kavos.
„Vienai be auklės su trimis vaikais būtų labai labai sunku. Turiu tik dvi rankas, o vaikai trys. Gal dėl to mūsų vaikai nėra labai pratinami ant rankų. Jei vieną paimi, prisistato visi iš karto, nepaimsi – griūna ant grindų“, – tyliai juokiasi Daiva, kol vaikai miega pietų miegelio.
Per (iš kairės) Redijaus, Erikos ir Daivaro pirmąjį gimtadienį tėvams teko pirkti 5,9 kilogramo tortą, kad užtektų visiems gausiai susirinkusiems svečiams. (Giedriaus Baranausko nuotr.)
Su žinia reikėjo laiko susitaikyti
Kai Daiva su Egidijumi sužinojo, kad gims trynukai, abiejų reakcijos buvo skirtingos.
„Vyras gal kiek išsigando, kad trys iš karto, o aš labai ramiai priėmiau. Bet abu džiaugėmės, nes jau norėjome auginti vaikus. Vyras, tik kai parsivežėme namo vaikučius, pagaliau suprato, kad auginsime trynukus“, – prisimena Daiva.
Karulaičiai gimė 31 savaitės, mėnesį stiprėjo ligoninėje Kaune. Tada, kai vaikai buvo inkubatoriuose, Daivai buvo sunkiausia. Tik po dviejų savaičių inkubatorius pernešė į palatą.
Moteris pasakojo, kad vyras metus buvo tėvystės atostogose. „Galėjo būti ir antrus metus, bet išėjo dirbti“, – pasakoja Daiva.
Erika gimė pati mažiausia, o dabar brolius lenkia aktyvumu. Daiva įjungia radiją, pirmasis pradeda šokti Daivaras. Daivaras pirmasis ir vaikščioti savarankiškai pradėjo, brolis su sese prisijungė po mėnesio.
Su trijų iš karto vaikučių atėjimu, viskas Karulaičių namuose pasikeitė 100 procentų. Net automobilį teko keisti į septynvietį, kad tilptų visa šeima ir auklė.
Pirmus metus po vaikų gimimo tėvai turėjo atsisakyti visų pramogų. Tik neseniai Daiva su Egidijumi pradėjo išeiti į svečius vieni, bet tik tada, jeigu gali pasamdyti iš karto dvi aukles.
Trigubos meilės dalijimas
„Nesuprantu, kai žmonės negimdo vaikų, nes bijo, kad neužteks pinigų. Pinigų, gimus vaikams, ne kiek daugiau ir išleidžiame. Kiek turime, tiek užtenka. Drabužėlių, žaislų padovanoja draugai, giminės, bendradarbiai. Turėk gerų draugų, turėsi kuo vaikus aprengti. Daugiau reikia tik meilės ir šilumos išdalinti ne vienam, o trims iš karto“, – sako Daiva.
Ir rūpesčio, akylumo, kantrybės reikia tris kartus daugiau. Pradėję vaikščioti vaikučiai jaučiasi savarankiški, nepasižiūrėjai ir rasi salotinę, arba stiklinę spintelėje po kriaukle. Gerai, jei dar sveiką.
„Negi barsi vaiką?.. Stiklinė – tik indas...“, – sako Daiva.
Daivos akyse pasirodo ašaros, kai ji sako, kad labiausiai nori vaikus užauginti geraširdžiais žmonėmis.
„Mūsų krizinukai, – apie vaikus sako Egidijus. – Jeigu valstybei rūpėtų vaikus auginančios šeimos, Lietuvoje tikrai gimtų daugiau vaikų ir viskas būtų kitaip. O dabar visi gyvenam “į kubilą“.
15 metų kartu
Aušrinei, Ryčiui ir Giedriui Putriūnams gruodžio 4-ąją sukako po 15 metų.
„Mes jau suaugę, labai savarankiški, tik kartais sulaukiame iš socialinės pedagogės skambučio dėl problemų su petardomis. Sakiau vyrui, kad rimčiau pasikalbėtų su berniukais, bet kaip rimčiau, jeigu pats vaikystėje tokias išdaigas krėsdavo“, – juokiasi trynukų mama Gražina Putriūnienė.
Ji tikina viską, kas buvo sunku auginant trynukus, seniai jau pamiršusi. Vaikai greitai išmoko patys valgyti, patys duonos pasiimti.
Pernai Rytis su Giedriumi patys priprato važiuoti į futbolo treniruotes, Aušrinė – į „Želmenėlių“ šokių kolektyvo repeticijas. Tik tėvai dar stengiasi vaikus parsivežti iš užsiėmimų.
„Jie ramiausiai ir patys parvažiuotų, bet mes su vyru dar nepaleidžiame“, – prisipažįsta pati sau Gražina.
Gražina pasakoja, kad bendraamžių vaikai daugelis jau susilaukė savo vaikų. O Gražina ir Alvydas vis dar jauni tėvai.
Aušrinė, Rytis ir Giedrius atėjo, kai Gražinai buvo 35– eri.
„Tais laikais gimdyvės kortelėje ginekologai rašė medicininį terminą – “sena pirmakartė“. Taip parašė ir man. Juokiausi. Dabar tokios termino medicinoje nebėra“. Dabar iš to Gražina gali tik pasijuokti.
„Svarbiausia, kad man nebuvo sunku dėl nieko, nes aš savo namuose, savo šeimoje, su vyru, jaučiausi saugiai, mylima, laukiama, reikalinga, tikrai yra, kas man padės. Todėl man nebuvo jokios baimės, kad aš nesusitvarkysiu. Todėl man auginti tris vaikus nebuvo sunku. Gal kiek trukdė tai, kad esu medikė ir daug žinojau apie vaikų augimą ir vystymąsi“, – pasakojo Gražina.
Šiais laikais, pasak Gražinos, per anksti gimę trynukai, dvynukai, turi žymiai daugiau šansų išgyventi ir dėl naujų technologijų ir dėl požiūrio.
Kitokie ir kaip visi
Putriūnų trynukai kartais net pykteli, kai juos laiko išskirtiniais, pavadina trynukais. Juk jie tokie pat vaikai, kaip ir visi. Vienodai rengti trynukų tėvai nesistengė, o dabar, jeigu netyčia abu broliai apsivelka vienodus megztinius, vienas būtinai eina persivilkti.
1995 metais trynukai gimė Kauno ligoninėje. „Aš “pasendinau“ savo vaikus. Jie turėjo gimti 1996 metų vasarį“, – sako Gražina.
Gražina turėjo laiko susivokti, kaip reikės auginti tris iš karto, nes ligoninėje su vaikais ji praleido du mėnesius.
Vaikai gimė 30-ies savaičių. „Daugiavaikis nėštumas retai kada baigiasi laiku, paprastai vaikai gimsta anksčiau. Kiek silpnesni, mažesni ir iš karto patenka į inkubatorių“, – pasakojo vaikų anesteziologe – reanimatologe Šiaulių ligoninėje dirbanti Gražina.
Po dviejų mėnesių beveik tokio pat svorio, kokio gimė, su vyru visus tris patys parsivežė namo į Šiaulius.
„Kai senelis pirmą kartą atvažiavo į mūsų namus pasveikinti vaikų, sustojo koridoriuje, patylėjo ir sako: “Reikia užsidėti akinius, jei tokie maži“, – prisiminusi juokėsi Gražina.
Vystyklai ir pirmoji skalbimo mašina
„Niekas neduoda tos naštos, kurios negalėtum pakelti“, – iš savo patirties žino Gražina.
Sauskelnės 1995 metais buvo labai brangios ir retenybė. Kolegos Putriūnams buvo padovanoję kelis paketus. Gražina vaikus augino vystykluose.
Gimus Putriūnų trynukams, miesto savivaldybė skyrė 3000 litų. Putriūnai nusipirko savo pirmąją automatinę skalbimo mašiną. Padėvėtą, bet vis ne rankomis trinti.
Gimus trynukams Gražina su Alvydu gyveno dviejų kambarių kooperatiniame bute. Kolegos paprotino rašyti prašymą miesto Savivaldybei, kad skirtų didesnį butą. Tais metais Vilniuje ir Panevėžyje buvo gimę trynukai, jiems buvo skirti didesni butai.
Gražina iki šiol tebesaugo Šiaulių miesto savivaldybės atsakymą, kad jų 50 kvadratinių metrų ploto butas yra toks, kokio užtenka pagal įstatymus – po 10 kvadratinių metrų kiekvienam šeimos nariui.
Savivaldybė trims mėnesiams skyrė Putriūnams auklę, už kurios darbą mokėjo iš viešųjų darbų fondo.
Viltis
„Man labai svarbu, kad mūsų vaikai jaustų, kad yra mylimi, buvo laukiami ir dabar yra vertinami. Labai svarbu, kad vaikams norėtųsi grįžti į namus. Norėčiau, kad vaikai mokėtų elgtis su pinigais. Jaučiu, kad jie nelabai jaučia pinigų stygiaus, todėl gali nemokėti jų įvertinti.
Bijau sulaukti to laiko, kai mes su vyru prie lango lauksime, kada kuris vaikas grįš į namus jau iš savo namų“, – nuoširdžiai sako trynukų mama Gražina.
Daiva ir Egidijus Karulaičiai, 2009 metais susilaukę trynukų (iš kairės) Daivaro, Redijaus ir Erikos, sako, kad jų šeimos gyvenimas pasikeitė 100 procentų (Giedriaus Baranausko nuotr.)
Rita ŽADEIKYTĖ
