Tokios gyvatės kėsinasi ir į žmones: paaiškino, pagal ką renkasi grobį

Prano Mašioto pradinės mokyklos antrokai Tado Ivanausko zoologijos muziejuje klausosi pasakojimų apie pitonus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

TV3 Žinios. Naujas partnerystės įstatymas – jau Seime; Vilkikų krizė pasienyje; Simbolinė pergalė Orbanui

Lietuvoje pensijos 3 kartus mažesnės nei Vokietijoje: dabar ten bus papildoma lengvata dirbantiems

Pasidaryti remontą kitąmet bus gerokai brangiau: „Jeigu turi geras rankas – ir uždarbis geras“

„Jeigu 2 kartus apsivynioja gyvatė, tai dar gali nuo jos pasprukti, bet jei 3 – tau šansų nebėra“, – pasakoja moksleivė Skaidra Čyvaitė.

Įvardijo, kokius asmenis puola

Pasak muziejininkės, į žmones, ypač stambesnius, pitonai kėsinasi itin retai, nes tai jiems per didelis grobis. Tačiau tokių atvejų pasitaiko. Paskutinis užfiksuotas pernai Indonezijoje – tuomet auka tapo itin smulkaus sudėjimo jauna moteris, kurios kūną surado grobuonies pilve.

„Tinklinis pitonas yra vienintelė gyvatė pasaulyje, apie kurią yra užfiksuoti kadrai, liudijantys pasikėsinimą į žmogaus gyvybę“, – tikina ichtiologinio ir herpetologinio rinkinių kuratorė Natalija Avyžienė.

Pitonai, kaip ir kitos didžiosios gyvatės, turi unikalią savybę – rydami auką gali išsižioti itin plačiai, net keliasdešimt centimetrų. Grobį jie dažnai ryja dar gyvą arba apsivynioję uždusina. Patys pitonai – nenuodingi.

„Mažesni maitinasi paukščiais ir žinduoliais, o didesni neatsisako šernų ar didelių elnių, kurių svoris viršija 60 kilogramų“, – sako N. Avyžienė.

Visa tai išgirdę mokinukai atvirauja, kad tokius grobuonis realybėje sutikti bijotų, bet muziejuje apžiūrėti jų iškamšas ar skeletus – smalsu. Ten jau eksponuojamas ir naujausias eksponatas – tinklinio pitono, ilgiausios pasaulyje gyvatės, skeletas.

Virš 1000 kauliukų

5,5 metro ilgio ir 40 kilogramų svorio roplys į muziejų pateko iš zoologijos sodo, kur išgyveno apie 20 metų.

„Mes paskaičiavome, kad kauliukų visame šitame gyvūne yra per 1000, o galvoje – daugiau nei 30“, – sako muziejaus dailininkas Vilius Bručas.

Skeletas jau eksponuojamas, o muziejaus dirbtuvėse darbas tęsiasi – ruošiama tinklinio pitono iškamša.

Dailininkas juokiasi, kad, įgyvendindamas sumanymą, dėl kai kurių pirkinių turėjo aiškintis buhalterijai.

„Man buhalterė sako: Kam tu perki santechnines žarnas? Tai aš paaiškinau, kad jos labai patogios montavimui“, – dalijasi V. Bručas.

Kad įspūdingi tinklinio pitono raštai atsiskleistų visu savo grožiu, laukia itin kruopštus, kone juvelyriškas darbas – teptuku paryškinti kiekvieną žvyną.

Tinkliniai pitonai nyksta – dėl kertamų atogrąžų miškų, mažėjančių buveinių ir populiarumo juodojoje rinkoje. Jie gaudomi dėl odos, mėsos ir netgi – kaip tikima kai kuriose tautose – dėl viską gydančio kraujo.

Daugiau sužinokite aukščiau esačiame video.