G. Sarafinas teigia, kad priimtam sprendimui pridėti prie brandos egzaminų rezultatų 10 taškų, įtakos turėjo tuometinė švietimo padėtis, kai į valdžią atėjo naujieji valdantieji.
„Buvę valdantieji – Šiugždinienė, Skaudžius, Gaižiūnas, Jakštas, Mikulėnienė ir kiti – sugalvojo naują sistemą, kuri stipriai apgriovė visą bendrąjį ugdymą, jo vertinimą ir egzaminus“, – komentavo G. Sarafinas.
Prieš rezultatų pakeitimą neišlaikiusių skaičius buvo žymiai didesnis
Vienas iš pagrindinių pokyčių, pasak pašnekovo, buvo egzamino išlaikymo kartelės pakėlimas, kuri iš 16 taškų pakilo iki 35 taškų.
„Pamačius rezultatus, pagal naujai priimtą įstatymą su 35 taškų išlaikymo kartele, paaiškėjo, kad matematikos A lygyje [egzamino] neišlaikė 30 proc. vaikų, o B lygyje 60 proc. Tai pamačius tokius košmariškus skaičius, ministerija turi ieškoti išeičių, turi gelbėtis pati ir gelbėti vaikus, nes kitaip šiandieninis protestas pasirodys kaip zuikio dainos“, – aiškino G. Sarafinas.
Tokiu būdu, „Reitingai“ vyr. redaktoriaus teigimu, ir buvo priimtas sprendimas pridėti abiturientams po 10 taškų prie egzaminų rezultatų.
Visgi G. Sarafinas prideda, kad toks sprendimas gerokai nustebino švietimo bendruomenę.
„Švietimo bendruomenė, švelniai šnekant, yra nustebusi, o grubiai, paklaikusi, kai buvo nuspręsta pridėti tuos 10 taškų. Nes Vakarų Europos šalyse, išsivysčiusiose šalyse tai padarius, nuneštų visą Nacionalinę švietimo agentūrą srovė ir banga ir tai yra nesuvokiama. Čia, iš principo, yra falsifikacija“, – sakė „Reitingai“ vyr. redaktorius.
Tiesa, jis priduria, kad net ir apžvelgus dabartinius rezultatus (pridėjus 10 taškų), apie 4500 šių metų abiturientų nebegalės stoti į aukštąsias mokyklas, kadangi jie neišlaikė matematikos egzamino.
„Kadangi jo perlaikyti [matematikos egzamino] negalima, tie vaikai liko už borto. (...) Ar jūs įsivaizduojat, kas būtų, jeigu nebūtų pridėta [10 taškų]?“, – komentavo G. Sarafinas.
Nukenčia pažangiausi abiturientai
G. Sarafinas taip pat atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju, jei abiturientas iš egzamino surinko 100 balų, jam papildomi 10 taškų neturės jokios įtakos.
Tuo metu tas mokinys, kuris originaliai surinko mažiau taškų, gali tapti šimtukininku.
„Dėl to mes matome, kad žiauriai išaugo šimtukininkų skaičius, iki 8 proc. [matematikos egzamino]. Ir ministerija tarsi didžiuojasi, nors nėra kuo didžiuotis, čia ir yra ta falsifikacija. Ir tokiu atveju gabiausieji, kurie realiai daug mokėsi, stengėsi, yra talentingi, yra mūsų pažibos, jie nukenčia“, – tvirtino pašnekovas.
„Tai galiu lažintis, kad ateinančias 2 savaites, girdėsite daug pasipiktinimo iš jų pusės ir iš jų šeimų, iš mokytojų. Tai ką padarysi, kai sistema yra apgriauta, kai egzaminų laikymui yra prastai pasirengta, daromi prastai parengti eksperimentai ir saviveikla, tenka ieškoti keisčiausių išeičių ir falsifikuoti, ir sukti, ir ką nors daryti. Tai nebeprimena normalios švietimo sistemos, bet mes šiandien esame tokioje būklėje“, – pridėjo jis.
Pridėjo taškų prie egzaminų rezultatų
Trečiadienį Švietimo. mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ministrė Raminta Popovienė pranešė, kad šiemet nustatyta brandos egzaminų išlaikymo kartelė yra per aukšta, todėl kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato bus pridėta po 10 taškų.
„Nepaisant to, kad moksleivių pasiekimai yra geresni nei anksčiau, vertinant visus egzaminus, ne tik lietuvių kalbą, tapo akivaizdu, kad praėjusios valdžios nustatyta 35 taškų kartelė mokiniams yra per aukšta. Atsižvelgęs į tai, vertinimo komitetas nusprendė prie kiekvieno kandidato gauto galutinio taškų skaičiaus pridėti 10 taškų“, – per spaudos konferenciją pranešė ji.
Be to, nuo vieno iki penkių taškų pridėta tiems, kurie pirmoje matematikos egzamino dalyje surinko 17–20 taškų ir pernai jiems, kitaip negu gavusiesiems mažiau taškų, surinkti taškai nebuvo indeksuojami.
„Taigi, atliepiame abiturientų lūkestį ir kompensuojame pereinamojo laikotarpio netolygumus“, – sakė R. Popovienė.
Visgi, kaip LRT teigė švietimo viceministras Jonas Petkevičius, jei kartelė nebūtų buvus nuleista, B lygio matematikos egzamino nebūtų išlaikę 60 proc. abiturientų, o A lygio apie 30 proc. abiturientų.
Svarsto nuleisti kartelę
Ministrė pranešė, kad šiemet egzaminų išlaikymo kartelės nuleisti nebuvo galima, nes tai prieštarautų teisės aktams, tačiau bus svarstoma ją koreguoti kitąmet.
„Galiu drąsiai pareikšti, kad ankstesnė ministerijos vadovybė neįvertino realių mokinių galimybių pasiekti aukštesnę, net 35 taškų kartelę. Šiandien iš gautų duomenų jau akivaizdu, kad ją reikės persvarstyti ir tai mes padarysime“, – tvirtino R. Popovienė.
Švietimo viceministro Jono Petkevičiaus teigimu, sprendimas net 19 taškų padidinti išlaikymo kartelę buvo per didelis, tą parodė neišlaikiusiųjų skaičius.
Jo duomenimis, dabar privalomo minimalaus 35 taškų skaičiaus nebūtų surinkę dukart daugiau abiturientų nei įprastai.
„Kai gavome iš vertinimo komisijų rezultatus, pamatėme, kad tikrai labai daug vaikų neišlaikytų egzamino pagal naują lygį, kad egzaminų pasislinkimo kreivė yra nenormali. (...) pamatėme, kad tas pakėlimas – 19 taškų, nuo 16 iki 35 buvo pasirinktas per skubotai“, – teigė viceministras.
„Todėl amortizuodami tą 19 taškų pakilimą, pridėjome dešimt taškų vaikams ir tuo pačiu subalansavome tą išlaikymo ribą, bet, laikydamiesi lygiateisiškumo principo, nusprendėme pridėti 10 taškų prie visų abiturientų rezultatų, net ir tų, kurie jau buvo peržengę 35 taškų ribą“, – aiškino jis.
Kokia išlaikymo kartelė turėtų būti taikoma kitąmet, dar bus tariamasi su ekspertais. J. Petkevičius svarstė, kad ji galėtų siekti 25 taškus.
Be reikalo nuogąstavo
R. Popovienė trečiadienį pranešė, kad nors moksleiviai nuogąstavo dėl prastų brandos egzaminų rezultatų, ši baimė nepasitvirtino.
Trečiadienį dėl to abiturientai prie Vyriausybės surengė mitingą.
„Įvertinus daugumos egzaminų rezultatus, galime konstatuoti, kad lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos A lygio rezultatai yra tikrai geri“, – tvirtino ministrė.
Pasak jos, lietuvių kalbos A lygio egzaminą išlaikė daugiau kaip 94 proc. moksleivių, neišlaikė perpus mažiau abiturientų nei pernai – 5 procentai.
„Lietuvių kalbos ir literatūros taškų vidurkis – beveik 60 proc., o rezultatas yra geriausias per dešimt metų“, – pažymėjo R. Popovienė.
Ji priminė, kad visi neišlaikiusieji lietuvių kalbos brandos egzamino netrukus jį galės perlaikyti.
Anot švietimo ministrės, matematikos A lygį pasirinkusiems moksleiviams šis egzaminas irgi buvo nesunkiai įveikiamas. Jį išlaikė beveik 85 proc. abiturientų, surinktas rekordinis skaičius šimtukų – 8 procentai.
„Viena vertus, tai gera žinia turint omenyje, kad ankstesnės ministerijos vadovybė priėmė sprendimą išlaikymo kartelę šiųmečiams abiturientams pakelti nuo 16 iki 35 taškų. Vis dėlto reikia pripažinti, kad ne pirmūnams išlaikyti egzaminą dėl to ta sudėtingiau“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė.
Prasti B lygio egzaminų rezultatai
R. Popovienė atkreipė dėmesį, kad prastai atrodo matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminus B lygiu laikiusiųjų rezultatai.
B lygio (buvusio mokyklinio – BNS) lietuvių kalbos egzamino šiemet neišlaikė 31 proc. kandidatų ir matematikos egzamino – beveik 43 procentai.
„Reikia pastebėti, kad daugiau nei pusė neišlaikiusiųjų B lygio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino yra tautinių mažumų ir profesinių mokyklų mokiniai“, – sakė švietimo ministrė.
Anot jos, rezultatai rodo, kad matematikos egzaminą dalis moksleivių rinkosi be motyvacijos, rasta nemažai tiesiog tuščių darbų.
„Tai gali būti pasekmė to, kad matematikos egzamino praėjusios valdžios sprendimu reikalaujama stojant į bet kurią aukštąją mokyklą, išskyrus menų studijas. Taip pat matematikos egzaminą laikė 3 tūkst. daugiau moksleivių negu pernai, dėl to neišlaikymo lygis yra ir aukštesnis. Kol kas dar anksti kalbėti apie pokyčius dėl matematikos egzamino privalomumo, bet tai tikrai svarstysime“, – teigė ministrė.
Ji svarstė, kad matematikos egzaminas neturėtų būti privalomas tiems, kurie planuoja studijuoti humanitarines specialybes, pavyzdžiui, pedagogikos, užsienio kalbų ar psichologijos.
„Mano nuomonė yra ta, kad matematikos egzaminas tikrai neturėtų būti privalomas tiems jauniems žmonėms, kurie nori studijuoti humanitarines ir kitas specialybes, kur galbūt to nereikėtų“, – sakė R. Popovienė.
Anot jos, atsisakius privalomo matematikos egzamino stojant į aukštąją mokyklą, galbūt daugiau jaunuolių rinktųsi pedagogiką.
Iš viso egzaminus šiais metais laikė beveik 27 tūkst. vienuoliktokų ir daugiau nei 27 tūkst. dvyliktokų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
