Naujai besiformuojanti Lietuvos Seimo dauguma išgelbėjo Tėvynę nuo mirtino pavojaus – nelietuviškas pavardes toliau rašysime taip, kad jas nešiojantys žmonės patys jų nesuprastų. Valdančioji koalicija, tuo pačiu, pasirodė išleidžianti kvapą.
Seimas nutarė, kad lotyniškais rašmenimis, originalo kalba perskaitęs “Adam Mickiewicz” lietuvis iškart nutautėja, o gal net tampa žydu arba čigonu. Kai kam pasivaideno, kad nuo tokio skaitalo (neabejotinai labai populiaraus) gali susiaurėti akys, pagelsti oda ir išaugti apetitas ryžiams.
Nuobodu nagrinėti provincialaus idiotizmo nulipdytas baimes ir sapaliones apie palaipsniui – per “w” atslenkančius hieroglifus. Manau, tam reikia dvasininkų arba medikų kompetencijos, o ne politologinių ir lingvistinių argumentų.
Įdomiau tai, kad valdančioji dauguma dabar jau demonstruoja galinti būti bet kokia – įskaitant Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų gretas. Neseniai nuo vieno autoriteto gavau pylos už tai, kam be laiko “laidojau” valdančiąją koaliciją ir vyriausybę. Nelaidojau tada, nelaidoju ir dabar. Prie lovos komoje prikaustytų ligonių, kurių gyvybė palaikoma aparatais, niekas ne tik nelaidoja, bet ir nešarvoja. Nei magnolijomis, nei chrizantemomis, nei kitomis lavongėlėmis lovos ar aparatūros nekaišo ir žvakučių deginti neskuba.
Jau beveik mažumos Vyriausybės premjeras Andrius Kubilius aiškiai laukė kitokio sprendimo, kuris turėjo tapti dovana nuo “lankstymosi amerikietiškajam imperializmui” išsisukusiai, palaikymo aparatūrą valdančiai prezidentei Daliai Grybauskaitei. Pastaroji būtų galėjusi pasigirti puikiai pagerinusi santykius su Lenkija ir, tuo metu, kai premjeras tik vakarieniavo su kažkokiu nereikšmingu negru (tolerastiniams cenzoriams deklaruoju, kad tai ŠARŽAS), dirbo rimtą diplomatinį darbą.
Dabar išėjo nei šis, nei tas. Nei simbolinė tautų draugystė, nei pragmatinė nauda. Santykiai liko tiek pat reikšmingai pagerinti, kiek reikšmingas paskubomis išprakaituotas susitikimas su po kelių mėnesių postą paliksiančiu Lenkijos prezidentu. Pažymėtina, kad minėtas menkavertis negras, kuris, anot prezidentūros, į vakarienę neva kvietęs “Lietuvą apskritai”, kažkodėl labai konkrečiai į ją pasikvietė Lenkijos premjerą Donaldą Tuską. Tad kvietimo tekstą labai didele paslaptimi laikanti prezidentūra – truputį meluoja. Kvietimai buvo vardiniai ir adresuoti tiems, ką JAV administracija laiko reikšmingais ir ateityje įtakingais pašnekovais.
Ištrimituota sėkmė dėl dujotiekio iš Lenkijos tiesimo turės būti iš naujo aptariama būtent su Lenkijos premjeru, kuris nuo savo lietuviškojo kolegos skiriasi tuo, jog jo vyriausybei palaikymo aparatūros nereikia.
