Edita KARKLELIENĖ Šiaulių apygardos teismas vakar atvertė baudžiamąją bylą, kurioje civilinis ieškinys viršija du milijonus litų. Tokia suma galėjo būti pasisavinta apsukriai tuštinant kelių Pakruojyje registruotų užsienio kapitalo bendrovių sąskaitas.
Nusikaltimas pristabdė verslą
Šioje didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, dokumentų klastojimo byloje du kaltinamieji: 32 metų Rasa Kiežaitė ir jos draugas 51-erių Viktoras Barškutis.
Įtarimai dėl didelės vertės turto pasisavinimo 2011 metų sausio mėnesį buvo pareikšti ir kelioms užsieniečių Pakruojyje įsteigtoms bendrovėms atstovavusiam Jonui Svečiuliui. Šį ikiteisminį tyrimą teko nutraukti dėl J. Svečiulio mirties.
Vakar teismo posėdyje kalbėjo pagrindinis nuostolį patyrusių bendrovių akcininkas ir jų direktorius Norvegijos pilietis Paulas Regestadas.
Ūkininkavimo verslą Norvegijoje turintis ir analogiškus ūkininkavimo planus Lietuvoje kuriantis užsienietis teismui paaiškino, kad jo įkurtos bendrovės Lietuvoje užsiiminėjo žemės supirkimu ir nuoma. Tačiau stambios pinigų sumos iššvaistymas sukliudė planams vystyti tolesnį ūkininkavimo verslą, o daugiau nei 600 hektarų įsigytos žemės teko išnuomoti.
Administratorė kaltę pripažino rašteliu?
Bylos duomenimis, svetimų pinigų – beveik dviejų milijonų dviejų šimtų tūkstančių litų – iššvaistymo skandalas į viešumą išlindo 2010 metų pabaigoje.
Teisme kalbėjęs P. Regestadas prisiminė tuomet gavęs vieną savo įkurtos bendrovės sutartį, kuri, teigiama, buvo suklastota.
2011 metų pradžioje į Lietuvą atvykęs P. Regestadas paprašė tuomet kelių jo bendrovių biuro administratore dirbusios R. Kiežaitės pateikti sutarties originalą. Moteris pažadėjo jo paieškoti.
2011-ųjų sausio pabaigoje buvo sukviestas akcininkų susirinkimas, kuris nusprendė, kad vos kelias užsieniečių kapitalo įmonių akcijas turintis direktorius J. Svečiulis prarado pasitikėjimą ir nebegali toliau vadovauti bendrovėms. Direktoriumi tame pačiame akcininkų susirinkime buvo išrinktas P. Regestadas.
Naujas direktorius biuro administratorei R. Kiežaitei pranešė, jog eis į banką patikrinti, kokios sumos yra bendrovių sąskaitose.
P. Regestado teigimu, administratorė jam padavusi raštelį, kuriame buvo parašiusi esanti dėl visko kalta, žadėjo atlyginti žalą, prašė nepranešti policijai.
Ir sau, ir draugui
Bylos duomenimis, priėjimą prie užsieniečių banko sąskaitų turėjusi R. Kiežaitė su svetimais pinigais elgėsi kaip tinkama. Tūkstantinės sumos, pervedimo paskirtimi nurodant avansinį mokėjimą finansinę paramą ar paskolą, tekėjusios ne tik į R. Kiežaitės asmeninę, bet ir su norvegų kapitalo bendrovėmis nesusijusio jos draugo Viktoro Barškučio sąskaitas.
Svetimais pinigais, naudojantis banko mokėjimo kortele, pažymima baudžiamosios bylos medžiagoje, buvo atsiskaitoma ir prekybos vietose, o grynųjų imama iš bankomatų.
Pareigūnams pavyko nustatyti, kad biuro administratore dirbusi R. Kiežaitė nusikalstamai galėjo suklastoti 218 elektroninių mokėjimo nurodymų 70 kartų įrašydama savo draugo V. Barškučio sąskaitos numerį ir 148 kartus savo.
Vakar teisme liudijo keliose norvegų įsteigtose bendrovėse finansininke dirbusi Danutė Svidrienė.
Dokumentus ne vienerius metus tvarkančiai buhalterei nekilę abejonių, kad tuometinis bendrovių direktorius J. Svečiulis ir biuro administratorė R. Kiežaitė galėjo švaistyti svetimus pinigus.
D. Svidrienė sakė nemokanti dirbti kompiuteriu, todėl visus finansinius dokumentus pildydavusi ranka ir atiduodavusi R. Kiežaitei.
Didžiąja dalimi norvegų pinigais įsteigtos bendrovės per tarpininkus Lietuvoje supirkinėjo žemę įvairiose Lietuvos vietose bei nuomodavo ją vietos ūkininkams ir bendrovėms.
600 hektarų, kurie šiuo metu yra nuomojami, išbarstyti keliuose šalies rajonuose – Akmenės, Pasvalio, Pakruojo, Joniškio.
