Šioje byloje kaltinimai pateikti dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą ir dėl viešo pritarimo sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.
Bylos nagrinėjimas teisme stringa, nes dėl E. Švenčionienės ligų vis tenka atidėti posėdžius. Šiemet posėdis pastarąjį kartą vyko gegužės 14 dieną.
Pasak teismo atstovės Linos Nemeikaitės, kitas buvo numatytas birželio 5-ąją, bet dėl kaltinamosios ligos nukeltas į rugsėjį.
Iki antradienio popietės Vilniaus apygardos teismas nebuvo gavęs kaltinamosios pranešimo apie kokią nors ligą ir negalėjimą dalyvauti trečiadienio posėdyje.
Generalinė prokuratūra užpernai gruodį skelbė, kad per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio įsteigto ir vėliau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.
Tuometis Valstybės saugumo departamento vadas Darius Jauniškis sakė, jog žmonės, vykdami į priešiškas valstybes „megzti“ draugiškų santykių, „puikiai supranta, ką daro“.
„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovai yra lankęsi ir Maskvoje.
E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Tyrimo duomenimis, ji, veikdama kartu su buvusiu prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiu V. Ivanovu, praėjusių metų pradžioje dalyvavo laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.
Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
